Šok, tarsi būtų 2000-ieji: Carl Barat koncertas saujai rygiečių

(c) Elena Jarmoškaitė
(c) Elena Jarmoškaitė

 

DELFI.lt // 2015 m. gruodžio 7 d.

Visi esame išgyvenę muzikinių nostalgijų momentus. Sekmadienį Rygoje vieną jų padovanojo britų muzikantas Carl Barat. Į Latvijos sostinę atvykęs su savo nauja grupe The Jackals jis atliko kelias kultinių The Libertines dainas – grupės, kurios neatsiejama dalimi jis yra. Tik susidomėjusių koncertu buvo gerokai mažiau, nei būtų auksiniais libertinų laikais.

Kartu su bičiuliu, britų roko muzikos šlovės ir nuopuolio ikona Pete Doherty jų įkurti The Libertines buvo viena svarbiausių praėjusio dešimtmečio roko grupių. Jie grąžino klasikinį garažinį skambesį į tuometinę gitarų sceną, iškankintą nu-metalo ir kitų paklydimų. Tačiau puikias dainas sekė narkotikai, o draugystę keitė neapykanta – The Libertines išsiskyrė.

Dabar yra 2015-ieji ir Carl su Pete vėl kartu, The Libertines vėl koncertuoja ir šiemet netgi išleido stiprų naujų dainų albumą. Bet tai jau kita grupė, veikianti kitame laikmetyje – tokiame, kuriame populiariausia gitarinė grupė Britanijoje yra taikūs vaikinai Mumford & Sons.

Tačiau nors The Libertines melodramos nurimo, jų dainos liko. Barat yra daugelio grupės dainų autorius ir sekmadienį jis jas atliko kartu su savo nauja grupe The Jackals. Koncertų salėje Palladium nuskambėjo „Up The Bracket“, „Death On The Stairs“ ir finalinė „I Get Along“

The Jackals yra per internetą surinkta ir atranką praėjusi jaunų muzikantų trijulė – mažiausiai rokenroliškas būdas suburti grupę. Tačiau svarbu rezultatas, o jis buvo stiprus: atsidavimo ir techniškumo jie turėjo tiek, kad skirtumą nuo originalaus dainų atlikimo galėjo matyti tik akys, bet ne girdėti ausys.

Žinoma, The Jackals yra daug daugiau nei The Libertines koverių grupė. Šios dainos buvo vyšnia ant torto, kai tuo tarpu pats tortas buvo originali Carlo ir naujosios grupės kūryba. Šiemet jie išleido albumą Let It Reign, kuris britų muzikos kritikams grąžino viltį, kad šioje šalyje vis dar yra vietos pankiškam, herojiškam rokenrolui. Grupės dainos „Glory Days“ ar „March of the Idle“ klausytojų buvo sutiktos taip pat šiltai kaip senoji kūryba.

Tik klausytojų buvo nepadoriai mažai – viskas greičiau atrodė kaip privatus koncertas mokyklos aktų salėje, o ne britų roko žvaigždės vizitas. Tai buvo dar vienas priminimas, kad Britanijos muzikos scena, kad ir kokia didžiulė būtų, kartu yra ir labai uždara. Tai, kas yra be galo populiaru salose, gali turėti daug mažesnį rezonansą už jų. Susidomėjimas greičiausiai būtų daug didesnis, jei į Rygą būtų atvykęs Doherty – nors Barat dažnai buvo The Libertines varomoji jėga, o grupės lyderiai vienas kitam buvo svarbūs kaip Lennon’ui buvo svarbus McCartney, tačiau fanų akyse Doherty figūra liko ryškesnė.

(c) Elena Jarmoškaitė
(c) Elena Jarmoškaitė

Grupei turėjo būti nemažas nusivylimas pirmą kartą atvykti į šalį ir sulaukti tokio menko palaikymo, tačiau jie elgėsi taip, kaip elgiasi profesionalai ir į klausytojų skaičių nekreipė dėmesio – kol salėje yra bent vienas žmogus, tol koncertas turi įvykti ir būti kuo geresnis. The Jackals grojo su dideliu užsidegimu, o bisui sugrojo net keturias dainas. Priekinėje eilėje šoko aukštas liesas vaikinas pasipuošęs masyvia skrybele – atrodė, it Barat klonas. Tikras Carl’as jam paspaudė ranką, dėkojo publikai ir pasipasakojo, kad jam ir grupei šis koncertas paskutinis šiame ture, tad reikia išsišėlti.

Vakaras pavyko. Tai, kas dėl žmonių kiekio galėjo būti katastrofa, Barat ir The Jackals vaikinai pavertė šiltu ir nostalgišku koncertu, po kurio klausytojai buvo ir deramai išprakaitavę. Dar prieš pusmetį Barat gimtojoje Britanijoje grojo pagrindinėje didžiausio Europos muzikos festivalio Glastonbury scenoje, į kurią kartu su The Libertines atskrido sraigtasparniu. Vakar jis koncertavo Rygoje kelioms dešimtims paauglių. Tačiau jo energija ir tikėjimas muzika atrodė vienodai stiprūs – ir tai yra tik vienas iš dalykų, kodėl šis muzikantas tapo vienu mūsų laikų britų roko herojų. Ir kodėl dėl jo buvo verta keliauti į Latviją.

(c) Elena Jarmoškaitė
(c) Elena Jarmoškaitė

rsz_1delfi_logo