Muzikos Spektras baigėsi, judame toliau

Ko nepasidariau, tai nuotraukos su šypsena
Ko nepasidariau, tai laimingos nuotraukos (c) Monika Rojūtė

Vakar Žinių radijo eteryje buvo transliuotas paskutinis Muzikos Spektras. Viskas yra tvarkoje.

Laida radijo tinklelyje buvo beveik trejus metus, beveik kiekvieną savaitę. Per tą laiką daug kas pasikeitė, atėjo metas judėti toliau, kad nepradėtume kartotis. Kol kas negaliu sakyti, kas tai bus, bet faktas, kad nuo muzikos niekur nedingsiu. Kai tik turėsiu oficialių žinių, iškart pranešiu.

Tiems, kurie girdi šį pavadinimą pirmąjį kartą – Muzikos Spektras buvo Lietuvos atlikėjų asociacijos AGATA laida Žinių radijuje, skirta pažinti šiuolaikinę lietuvišką muziką. Vedžiau ją paskutinius 2,5 metų.

Iš viso ištransliuotos 133 laidos, jose kalbinti 192 skirtingi pašnekovai: daugiausia muzikantai, bet taip pat koncertų organizatoriai, vadybininkai, apžvalgininkai, blogeriai, netgi teisininkai – žmonės, kurie kuria šiuolaikinę Lietuvos muziką ir jos kultūrą.

Laidoje nebuvo muzikantų, kurie laikomi mūsų scenos grandais – ne todėl, kad kažką turėtume prieš juos. Bet yra dešimtys kitų laidų, kur jie jau yra pakalbinti.

Muzikos Spektre, tuo tarpu, kalbėjo, pavyzdžiui, Justinas Mikulskis, Panevėžyje įkūręs muzikinį tinklaraštį S13, kurį skaito ir Japonijoje, ir Aliaskoje. Arba Brokenchord, prodiuseris iš Utenos, kurio kompozicijų klausosi Radiohead nariai. Čia pirmą kartą kalbėjo Mantas Augustaitis, vienas talentingiausių būgnininkų Lietuvoje, šiemet pradėjęs kaip lo-fi muzikos kūrėjas. Čia pirmą akustinį koncertą radijuje sugrojo Kite Art, unikali lenkiškai ir lietuviškai dainuojanti Vilniaus grupė. Čia diskutavome, ar Lietuvoje dar liko pogrindžio muzika, kodėl sugrįžta 90-ųjų grupės, kodėl Lietuvoje neįsitvirtino MTV, netgi kaip pas mus priimama gospel muzika. Paskutinėje laidoje kalbėjo No Real Pioneers, trys vaikinai karjerą pradėję Alytuje, o šį savaitgalį išleidę screamo muzikos EP, kuris yra absoliutus radijo neformatas, bet kartu – vienas stipriausių lietuviškų sunkiosios muzikos įrašų, girdėtų, tiesą sakant, bet kada.

Justinas Mikulskis - S13 studijoje
Justinas Mikulskis – S13 studijoje

Muzikos Spektras buvo vieta kitokiam kalbėjimui apie kitokią lietuvišką muziką: alternatyvią, dažniausiai – kuriamą naujos kartos muzikantų. Tokią, kuri ne visada prasimuša pro medijų filtrą, kuris, net ir interneto laiku, kai siena tarp populiariosios ir alternatyvios muzikos beveik išnyko, vis dar egzistuoja. Nuostabu, kad Žinių radijas visą šį laiką buvo atviras ir suprato, kad lietuviška muzika yra daug daugiau nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio. Ačiū radijo komandai už tai!

Net kai į laidą kviesdavome jau žinomus atlikėjus, kaip Gjan, Alina Orlova, Jurgis Didžiulis ar ba. stengdavausi, kad mūsų pokalbiai būtų kitokie: kad jie suktųsi visų pirma apie muziką ir dalykus, kurie muziką ir asmenybę formuoja. Santykiai ir meilės lai lieka gyvenimo būdo žurnalams.

Alina Orlova
Alina Orlova

Man visa tai buvo nuostabi patirtis. Radijo klausydavau nuo ankstyvos vaikystės. Internetą namuose įsivedėme gan vėlai, kai jau buvau paauglys, tad ilgą laiką radijas buvo vienintelė priemonė pažinti muziką. Buvo metas, kai su sese klausydavome M-1 ir būdavome paruošę tuščią kasetę, kad galėtume įrašyti, kai tik pradėdavo skambėti norima daina. Ir pykdavome, kai vedėjas pradėdavo kalbėti dainai dar nepasibaigus.

Buvo metas, kai žiūrėdavau muzikinių klipų laidą per LRT pavadinimu VIVA Šou, kurią vedė R.I.P. Aurimas Dautaras. Vaikščiodamas po namus galvodavau, kaip pats pristatyčiau ten rodomus klipus, ką daryčiau kitaip, negu Aurimas – nesvarbu, kad toje laidoje rodydavo Britney Spears „Toxic“ ir panašius.

Galite įsivaizduoti, koks buvo džiaugsmas, vieną dieną pradėti realiai kalbėti apie muziką realiame eteryje. Į Žinių radiją atėjau pro galines duris – tuo metu AGATA-oje pakeičiau dabartinį Žinių radijo kolegą Marijų Gailių. Jis Muzikos Spektrą ir pradėjo, rengė laidą 2012-aisiais. Pakeitus Marijų, laida atiteko man, kaip darbo dalis. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad visų kitų darbų atsisakiau ir laida tapo pagrindiniu mano darbu, o radijuje pradėjau rengti ir kitą laidą – Man 20-keli, kur kalbinu jaunus žmones Lietuvoje, tyčia, ne muzikantus. Ši laida niekur nedingsta.

Daina Dubauskaitė ir Juta Liutkevičiūtė (Sunday Bug)
Daina (dubauskaite.lt) ir Juta (Sunday Bug)

Kai kas savaitę rengi laidą, sunku nuo jos atsitraukti ir suvokti, ar darai gerai, kaip skambi iš šalies. Savaitgalį klausiau senų Spektro įrašų, bandžiau laidą įvertinti neutraliomis ausimis. Supratau, kaip nerišliai kalbėjau pačioje pirmoje laidoje su Adomu iš Without Letters ir kaip mažiau nerišliai tai darau dabar. Supratau, kad taip ir neišmokau sakyti laidų įžangų – mano balsas tiesiog per mažai entuziastingas jose, nors dievaži, aš stengiausi!

Aš neturiu “radijo balso”, kalbu tyliai ir ne visada neaiškiai. Bet kartu, atrodo, jog toks kalbėjimas atpalaiduoja pašnekovus – kaip pasakė labiausiai patyrusi laidos viešnia, sovietmečiu lietuvišką muziką viniluose leidusi Zina Nutautaitė, “gerai, kad nešūkauji, kaip dažnai radijuje būna”, kas buvo didžiausias komplimentas. Dėl tos ramios laidų atmosferos Spektrai geriausi klausyti vakarais, jau sutemus, vaikštant po miestą, o ne dienomis, kai aplink daug triukšmo ir sunku susikoncentruoti.

Zina Nutautė
Zina Nutautė

Pokalbiai su muzikos žmonėmis jau savaime yra keistas procesas: jie įpratę kurti, o ne kalbėti apie kūrybą. „Žmonės, kurie nemoka rašyti, ima interviu iš žmonių, kurie nemoka kalbėti žmonėms, kurie nemoka skaityti“, – taip roko žurnalistiką apibūdino Frank Zappa 70-aisiais. Jis turėjo omenyje spaudą. Bet su radiju yra panašiai.

Ir vis dėlto, aš tikiu radijumi. Jeigu visai tiksliai – tikiu žmonių gebėjimu pajusti vieni kitus per balsą, net jeigu jis nėra gyvas, o įrašytas. Ne veltui Vakaruose, pamažu ir Lietuvoje, vyksta tai, ką kiti vadina podcastų revoliucija – žmonės pradeda masiškai klausyti radijo laidų ir podcastų (podcast yra tarsi radijo laidos, tik įrašytos ne radijui, o internetui. Bet, pavyzdžiui, Muzikos Spektro įrašo klausymas per ausines sau patogiu metu iš esmės yra tas pats, kas klausytis podcasto). To priežastis yra daugiau nei tik laisvos rankos, kurias gali turėti, kol klausai. Klausantis mezgamas ir žmonių ryšys. Yra kažkas magiško tame fakte, kad tu girdi kito žmogaus balsą savo ausyje. Tai suveikia kitaip negu matyti žmogaus video įrašą – video yra puiku, bet jis nepalieka vietos vaizduotei. Tai yra kitaip, negu skaityti žmogaus mintis išrašytas – skaityti nuostabu, bet menkai paskaitysi, pavyzdžiui, važiuodamas dviračiu. O perklausyti radijo laidą gali.

Aš tikiu, kad muzikantų balso girdėjimas per radijo imtuvą ar per ausines, klausantis laidos įrašo, leidžia juos pažinti geriau – net jeigu kartais tiek jų, tiek mano, kaip vedėjo, mintys yra pasimetusios.

Tautvydas, Baltasis Kiras
Tautvydas, Baltasis Kiras

Beveik prieš kiekvieną interviu jaudindavausi. Dažniausiai pašnekovas būdavo visiškai nepažįstamas, o tu turi eiti su juo į 40 minučių pokalbį, kartais vienu du, pavyzdžiui, 19 val. vakare, pustuščiame radijo pastate. Tai yra neįprasta patirtis. Bet visada – rimtai, visada – šita patirtis būdavo daug malonesnė negu įsivaizduodavau laidai besiruošdamas.

Kadangi esu tik paprastas žurnalistas, o mano pašnekovai – tie, kurie prie scenos surenka šimtus žmonių, kartais jausdavausi baugiai. Pamenu, nuoširdžiai bijojau susitikimo su hiphoperiais Tie Geresni – dėl suprantamų priežasčių įsivaizdavau, jog jie bus arogantiški tipai, o pavyko puiki laida, kurioje kalbėjome apie hiphopo stereotipus ir šios kultūros ištakas Lietuvoje. Nežinojau, ko tikėtis iš grupės Chasing the Rise – stereotipiškai maniau, kad jie bus, hm, pikti, o viskas baigėsi tuo, kad jų gitaristas buvo turbūt kukliausias ir tyliausiai kalbantis žmogus per visus 2,5 metų.

Jaudinausi prieš susitikimą su Tomu Ramanausku, nes jis aštriai rašo ir geba valdyti reklamos agentūrą – bet vėl gi, pavyko viena geriausių laidų. Nežinojau, kaip praeis interviu su Monika Liu, Manfredu ar Fingalick’u – man patiko visų jų muzika, bet neįsivaizdavau, kokios jie asmenybės, kaip jie bendraus, kaip jausis Žinių radijuje. Viskas praėjo be problemų, laidos laiko neužteko išsikalbėti.

Su kai kuriais pašnekovais pavykdavo patekti beveik į kitą dimensiją. Laida praradavo išankstinį planą, bet nuvesdavo į naują teritoriją. Po jų jausdavaisi, tarsi kartu su pašnekovais būtum perėjęs terapiją. Pavyzdžiui, laida su kompozitoriumi Arturu Bumšteinu. Arba Kalėdinis pasikalbėjimas apie indišką-amerikietišką folk’ą su Algiu Fediajevu, šiam grojant akustines dainas. Taip pat – kelionės pas Gjan į Šiaulius galbūt pirmajam jos radijo interviu, ar pas Darių Gerulį į Kauno daugiabutį. Tai buvo keistos laidos. Bet jos buvo vienos įsimintiniausių. Viliuos, nuotaika persidavė ir klausytojams.

Arturas Bumšteinas
Arturas Bumšteinas

Visus laidų įrašus esame sudėję į Mixcloud tinklalapį adresu mixcloud.com/AGATAlt . Klausykitės į sveikatą. Lai tai būna vieta, kurioje suarchyvuota šio laikmečio lietuviška, mažiau pažinta muzika.

Dažniausiai laidoje naudojau dainų įrašus, bet padedant kantriausiam radijo kolegai Augustinui (Augustinai, jei skaitai – AČIŪ dar kartą už visus viršvalandžius) nemažai grupių ir atlikėjų įrašėme gyvai studijoje. Laidos SoundCloud profilyje (soundcloud.com/muzikosspektras) yra sudėti visi tokie kūriniai, daugelis šitų dainų tokiu skambesiu buvo įrašytos tik radijo studijoje. Taip pat ačiū Jurgiui, už tai, kad šiuos įrašus, kiek įmanoma, apdorojo prieš publikuojant.

Kamanių Šilelį pabandžiau ir nufilmuoti, šiems grojant vandeniu:

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=WW8volYKLNc[/youtube]

 

Ačiū dizainerei ir puikiai draugei Elenai, kuri sukūrė laidos logotipą ir maketavo jos fotoanonsus. Nusiųsdavau jai paprastą nuotrauką, ji iš jos padarydavo meno kūrinį. Pavyzdžiui:

seniau

Arba:

Fingalick

Taip pat šis ir daugybė kitų:

DP

Didžiausias ačiū, žinoma, AGATA-i, už tai, kad palaikė laidą visus šiuos metus. Jei ne asociacija, laidos paprasčiausiai nebūtų. Kaip ir nebūtų kai kurių jos svečių, pavyzdžiui, AGATA-os atrasto 17-mečio Tado Umbraso, kuris atsinešė į studiją gitarą ir sugrojo Andy McKee kūrinį, lyg niekur nieko.

Ačiū visiems laidos svečiams, kurių šiame jau per ilgame įraše nepaminėjau. Buvo laimė su jumis kalbėtis.

Ir ačiū visiems klausiusiems. Tuoj susitiksim.

Lukas Šidlauskas - Šventinis Bankuchenas
Lukas Šidlauskas – Šventinis Bankuchenas