Taip skamba išsilaisvinimas / InSearch – Empire of Sand

InSearch - Empire of Sand virselis

Verslo Klasė // 2015 m. birželis

Turiu jums šokiruojančią žinią: būti muzikantu Lietuvoje nėra lengva. Skirtumas tarp to, ką norėtum groti ir to, už ką mokami pinigai, yra didžiulis. Išblėsus pirminei „Mes subūrėme grupę!“ euforijai realybė nusodina žemyn, o dažnai ir po žeme, į per anksti iširusių grupių kapines.

Alternatyvaus džiazo ketvertas iš Vilniaus InSearch yra vieni tų, kurie laikosi. Groti kartu vaikinai pradėjo dar studijų akademijoje metais, dabar trys jau spėjo žengti prie altoriaus, bet grupė tebegyva. Juda lėtai, tačiau tvirtai ir į priekį. Pavasarį jie išleido antrąjį EP (Extended Play: albumas, kuriame vietoj įprasto dviženklio skaičiaus dainų sudėtos kelios. Kaip trumpametražis filmas muzikoje) pavadintą Empire of Sand. Įrašas pasirodė praėjus ketveriems metams nuo pirmojo grupės EP’o ART Alarm.

Tik nekaltinkite muzikantų tinginyste: jie groja su keletu skirtingų vietos grupių ir atlikėjų tam, kad galėtų gyventi iš savo amato. Happyendless, Empti, Donatas Montvydas, Linas Adomaitis – prie visų jų įrašų ar koncertų yra prisidėję InSearch nariai. Grupės gitaristas Juozas Martinkėnas įsitvirtino pop scenoje: groja Lietuvos balso filmavimuose kaip pritariančios grupės narys, koncertuoja su Donatu Montvydu, parašė dainą naujausiam Vaido Baumilos albumui.

Alternatyvios scenos išdavystė? Greičiau – muzikanto universalumo ir gebėjimo išlikti įrodymas. „Negalima kaltinti žmonių, kad jie pasinaudoja proga užsidirbti“, – apie alternatyvos muzikantų flirtą su pop scena kalbėjo pernai Vilnių aplankęs britų pankas-veteranas Johnas Robbas. Žinoma, viskam yra ribos. Bet Montyvdas ar Baumila – tai ne grupė Čilinam.

Padarius darbus kitiems, galima dirbti sau. Empire of Sand yra to rezultatas. Tai kūryba išsilaisvinusių muzikantų, bent toms kelioms valandoms studijoje tapusių savo pačių bosais ir tuo besimėgaujančių. Albumo muzika nepanaši nė į vieną iš aukščiau išvardytų Lietuvos grupių ir atlikėjų. Nes ji nepanaši į nieką Lietuvoje – net ir gilias tradicijas turinčioje mūsų džiazo scenoje. „Ar galima InSearch vadinti džiazo grupe?“, – paklausiau per interviu radijo laidoje. „Galima, bet tai būtų netiesa“, – atsakė būgnininkas Mantas Augustaitis. Post-rokas? Gal 20-ia procentų. Elektronika? Greta saksofono, gitarų ir būgnų muzikantai naudoja ir kompiuterį, bet jis – tik priedas. Viso to mišinys? Tai būtų arčiausia.

Priešingai nei pirmajame EP’e visiškai atsisakę dainavimo InSearch meistriškai kuria nuotaiką: ramią, bet įtemptą, techniškai sudėtingą atlikti, bet lengvą klausyti. Ir be galo kinematografišką – tik laiko klausimas, kas pirmas nusigriebs šias kompozicijas savo filmui. Iš viso EP’e yra penkios dainos. Įrašas tetrunka 24 minutes. Bet tai yra vienos kūrybiškiausių 24-ių minučių, kurias Lietuvos muzikai padovanojo nepriklausomybėje užaugusių muzikantų karta.

Minutės, kurių daugelis neišgirs. InSearch yra lobis Lietuvos muzikos jūroje, bet giliai užkastas ir septyniomis spynomis užrakintas. Jų dainų radijo stotys beveik negroja. M.A.M.A. jų nenominuos – per daug „pogrindis“.

Tai lemia ir pačių InSearch strategija, tiksliau, jos nebuvimas. Jie pavydėtinai talentingi muzikantai, tačiau ne ryšių su visuomene specialistai. Apie Empire of Sand pasirodymą net pranešimas spaudai neišsiųstas – jeigu juos dar kas nors skaito. Nė vienai iš EP’o dainų grupė nekūrė vaizdo klipo, kas šiandienos muzikos komunikacijoje yra būtinybė. Jų koncertai vyksta ne Kongresų rūmuose, bet Kirtimų kultūros centre. Apie InSearch, it apie iliuminačių kolektyvą žinia sklinda iš lūpų į lūpas, nuo sienos prie sienos feisbuke. „Viena geriausių Lietuvos grupių“, – dalindamasis Empire of Sand apie vaikinus atsiliepė Lietuvos roko pionierius Dovydas Bluvšteinas. You and 25 others like this. O galėtų būti keli šimtai.

InSearch galima matyti kaip pavyzdį dar vienos deramai neįvertintos Lietuvos grupės, užgožtos tų, kurie apie save šaukia garsiau ir turi storesnes pinigines. Tačiau patys vaikinai į viską žiūri paprasčiau. „Atrodo neteisinga, kad muziką, į kurią sudedate daugiausia širdies, išgirsta mažiausiai žmonių. Ar nekyla tokių minčių?“, – paklausiau jų. „Kyla, bet toks gyvenimas“, – atsakė. Be liūdesio balse. Ištarė kaip faktą, jog saulė kils ryte ir leisis vakare.

Kol tame gyvenime atsiranda jėgų ir laiko tokiai muzikai, kokia sudėta į Empire of Sand – dar ne viskas prarasta. Kad ir penkioms dainoms per ketverius metus.

vk logo