Embody: Kai bendraklasiai norėjo būti astronautais, aš norėjau būti Michealu Jacksonu

Embody
Karolis Labanauskas – Embody

N WIND // 2015 m. balandis. Tema: Bendradarbiavimas

Milžiniškoje britų muzikos scenoje rasti laimę bando tūkstančiai, bet prie jos priartėja vienetai. Lietuvis prodiuseris Karolis Labanauskas – Embody yra vienas jų. Už tai reikia dėkoti ne tik talentui rašyti šokti verčiančias dainas, bet ir kolaboracijoms su kitais muzikantais. Net jei dalies jų Karolis lig šiol nesutiko gyvai.

„Kai bendraklasiai norėjo būti astronautais, aš norėjau būti Michealu Jacksonu“, – prisimena Karolis. Jis yra tinkame kelyje vaikystės svajonės link. Lietuvos muzikos prodiuserio dainas jau groja pagrindinis britų radijas BBC Radio 1, o jo remiksas vokiečių dueto Milky Chance dainai „Stolen Dance“ YouTube yra perklausytas 2 mln. kartų.

Karolis nuo seno žinomas padorių Lietuvos klubų lankytojams – jis buvo vienas Vilniaus elektroninės muzikos dueto The Sneekers narių. Persikėlęs į Londoną jis pradėjo solo karjerą, pseudonimu Embody ir iš vietinės rinkos perėjo į tarptautinę. Karolis išnaudojo didžiausią elektroninės muzikos pliusą – kad ją galima kurti tiesiog savo kambaryje. Nereikia grupės muzikantų ir įrašų studijos, užtenka turėti idėjų. Karolis jų trūkumu skųstis negali.

Londone jis pradėjo remiksuoti patinkančių atlikėjų dainas bei siūlyti savo šviesią, vasarišką muziką kitiems dainininkams. Dabar Karolio kataloge – bendri įrašai su Grammy nominuota britų dainininke A*M*E, Southamptono (Jungtinė Karalystė) debiutuojančiu R&B kūrėju Barnaby. Embody remiksas Lanos Del Rey dainai „Once Upon a Dream“ Soundcloud perklausytas per 200 tūkst. kartų.

Embody giriamas tiek už techninę įrašų pusę, tiek už kūrybinę. Jis žino, kaip parašyti dainą, pagal kurią žmonės norėtų judėti. Kūriniai „Give Me Your Love“ ir „Bad News“ yra geriausias to įrodymas. Jeigu būtų išleistos jau išgarsėjusių prodiuserių, šias dainas kasdien girdėtumėte per radiją.

„Jaučiame, kad šis talentingas prodiuseris greitai sujudins reikalus – būkite pasiruošę“, – rudenį rašė populiarus amerikiečių muzikos tinklaraštis The Music Ninja. Būsime. O kad pasiruoštume geriau, susisiekėme su pačiu Karoliu. Tai yra pirmasis jo, kaip Embody interviu Baltijos šalims.

Kaip atsidūrei Londone ir pradėjai čia muzikinę veiklą?

Mane visada žavėjo Londono muzikos scena ir kultūra. Gyventi čia persikėliau maždaug prieš trejus metus. Esu labai nekantrus, todėl greitas gyvenimo ir darbo tempas atitiko mano temperamentą ir lūkesčius. Kaip ir Lietuvoje, Londone viskas vyko natūraliai ir neplanuotai: gavau pasiūlymą prodiusuoti vieną atlikėją, tuomet kitą, trečią. Ir vieną dieną Facebook radau žinutę iš savo dabartinio vadybininko, kad jis nori susitikti pasikalbėti apie mano ateities planus. Taip viskas ir prasidėjo.

Ką jau spėjai Londone nuveikti?

Aplankiau Big Beną, buvau Nacionalinėje portretų galerijoje, Mokslo muziejuje… O jei rimtai, didžiausias pasiekimas yra tai, jog dirbu su daug įdomių žmonių, turiu komandą kuri manimi tiki, investuoja daug laiko ir pastangų į mano projektą. Visa kita yra tik vienas didelis ir ilgas maratonas be finišo linijos. Nesupraskit klaidingai: kad ir kaip keista bebūtų, bet prizas ir yra pats maratonas. Manau, dar tik pradedu savąjį.

Lietuvoje kūrei elektroninės muzikos duete The Sneekers. Galbūt dirbai ir su kitais projektais? Ką pameni iš savo metų muzikoje Lietuvoje?

Be The Sneekers prodiusavau nemažai įvairių atlikėjų, dirbau su muzika TV ir radijo reklamos sferoje, kūriau garso takelius vizualizacijoms. Nors tuo metu taip neatrodė, bet dabar džiaugiuosi, kad aplinkybės susiklostė būtent taip, jog turėjau imtis visų šių darbų. Tai buvo geriausias universitetas. Dirbdamas su reklama išmokau, jog universalumas yra galingiausias ginklas, supratau, jog egoizmas nėra blogai, bet turi žinoti, kada jam laikas ir vieta. Taip pat supratau, kad be kantrybės nebus rezultatų.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=_47908IucBc[/youtube]

Kokie pagrindiniai muzikos kūrimo Londone ir Lietuvoje skirtumai?

Kūrybos procesas yra toks pat, labiau skiriasi požiūris į patį muzikos verslą. Londone ir ne tik muzika yra kur kas labiau verslas nei hobis. Ir, be abejo, čia gerokai didesnė rinka bei galimybės.

Mūsų žurnalo šio numerio tema – Bendradarbiavimas. Tau jos, atrodo, yra ypač svarbios – remiksuoji kitų kūrėjų dainas, dirbi su kitais muzikos atlikėjais.

Taip, bendradarbiavimas su žmonėmis yra vienas svarbiausių elementų mano karjeroje. Kaip Steve Jobs yra sakęs: Great things in business are never done by one person, they’re done by a team of people. Tas pats galioja ir muzikoje. Nuo vadybos, ryšių su visuomene iki dainų rašymo, kiekviena grandis yra glaudžiai susijusi. Manau, norint didesnių rezultatų, visos grandys turi dirbti tarpusavyje.

Kiek įmanoma daugiau stengiuosi dirbti su gerokai už save talentingesniais žmonėmis, tai labai padeda tobulėti. Beprotiškai įkvepia žmonės aistringi savo amatui. Labai didelė dalis darbo vyksta internetu. Kartais taip ir lieku nesutikęs žmonių su kuriais pradirbau kelis mėnesius prie kokio nors projekto. Tiesioginis kontaktas, be abejo, yra smagiau, bet dabartiniame pasaulyje laikas yra didesnis prioritetas.

Papasakok, kaip viskas prasidėjo – kaip atradai muziką ir pradėjai ją kurti?

Mano abu tėvai yra muzikantai, tad nuo vaikystės augau su muzika. Kiek pamenu, pirmi kompaktiniai diskai, kuriuos radau tėčio kolekcijoje buvo grupių Queen, Deep Purple, atlikėjų Herbie Hancocko, Michaelo Jacksono. Todėl, savaime suprantama, kai trečioje klasėje mano bendraklasiai norėjo būti policininkais ar astronautais, aš norėjau būti Michaelu Jacksonu.

Esu labai dėkingas, jog mama privertė eiti į muzikos mokyklą. Dabar galiu didžiuotis, jog turiu šiokį tokį supratimą apie muziką, nors ir buvau ganėtinai prastas mokinys.

Kurti muziką pradėjau dar mokykloje. Pamenu nešdavau kompaktinį diską su savo muzika į mokyklos diskotekas ir prašydavau, kad klasiokas didžėjus jį pagrotų. Būdavo smagu stebėti visus šokančius pagal mano sukurtą muziką. Norėčiau dabar išgirsti, kaip skambėjo ta muzika, nes tuo metu populiariausi diskotekų hitai buvo „Zombie Nation – Kernkraft 400“ ir „ATB – 9pm (Till I Come)“. Jeigu suprantate, ką turiu galvoje.

Karolis (c) FB
(c) FB

Mūsų žurnalas orientuojasi į Baltijos ir Šiaurės šalių kultūrą. Kaip manai, kiek šiaurietiškumo yra tavyje? Jeigu ne muzikoje, tai asmenybėje?

Asmenybėje gal šiek tiek daugiau nei muzikoje. Kita vertus, nemažą dalį mano fonotekos sudaro skandinavų atlikėjai. Pradedant tokiais pop muzikos dainų autoriais ir prodiuseriais kaip Max Martin, Stargate, Magnus Lidehäll, atlikėjomis Björk, Seinabo Sey, Karin Dreijer Andersson ir baigiant elektroninės muzikos prodiuseriais Avicii, Swedish House Mafia, The Knife, Miike Snow, Kygo.

Šiaurietiškos muzikos įtakos mano muzikoje turbūt gerokai daugiau, nei pats įtariu. Bet turbūt dabar sunkiau nei bet kada nubrėžti aiškias linijas kur baigiasi vienos kultūros įtaka ir prasideda kita.

Kas tavo artimiausiuose planuose?

Ruošiu begalę naujos muzikos, vasaros pradžioje planuoju oficialiai išleisti kelis singlus. Taip pat ruošiuosi pasirodymams keliuose Vokietijos festivaliuose. Ir, be abejo, Lietuvoje.

 

Embody @ Soundcloud
Embody @ Facebook

n wind