Reabilituoti Pop / Taylor Swift – 1989

Taylor Swift - 1989 virselis

Verslo klasė // 2015 m. vasaris

Išaugusi iš country  dainų apie dar vieną paliktą vaikiną Amerikos numylėtinė Taylor Swift išleido 1989. Albumas pavojingas: jį išgirdus galite pamėgti pop muziką.

Suprantu, kad rizikuoju. Pradėti albumų apžvalgas tokiame solidžiame žurnale nuo Taylor Swift yra nesusipratimas. Galėjau pasirinkti bent jau naująjį AC/DC – na ir kas, kad lygiai toks, kaip ir ankstesni 16-a. Svarbu, kad ten – Tikra Muzika.

Gyvenimas į Rytus nuo Berlyno iš mūsų atėmė padorų popsą. Sistemoje, kuriai ir ABBA kėlė įtarimą, negalėjo užaugti išlavintos žanro klausytojų kartos. Vėliau pusė milijono pirmo Baliaus kasečių ir TV šou su perdainuotais užsienio hitais galutinai palaidojo mintį, kad pop muzika „kartais irgi gali būti gera“. Ir penktokui buvo aišku: pop yra blogis. „Popsas užkniso juodai“. Geriau jau klausytis Nickelback.

Sakysite, puiku, kad prakutę klausytojai Lietuvoje išsiugdė imunitetą pop muzikai. Bet ar tikrai reikia džiaugtis savo ribotumu? Tai tas pats, kas sakyti, jog nemėgsti komedijų, nes komedijos yra šlamštas. Visos.

Daugybė dabartinių pop hitų išties yra muzikinis vėžys. Turi būti, pasakykime diplomatiškai, nekritiškas, kad klausytum Pitbull. Tačiau kartais pop mašina sukuria perlų. Ir jie netgi yra deramai įvertinami.

Taylor Swift ir spalio pabaigoje išleistas jos albumas 1989 yra to pavyzdys. Seniai būta tokios visuotinės meilės muzikos įrašui. Gyrė visi: nuo Rolling Stone iki Cosmopolitan; nuo Bloomberg Businessweek iki Time – pastarieji du atlikėjai skyrė viršelį. Kad Taylor geba atlikti pavyzdines pop dainas niekas neabejojo ir anksčiau – tai jau penktasis dainininkės albumas. Tačiau anksčiau ji vis dar laikėsi country nišos ir rašė paaugliškas dainas apie meilę. Pokštas „nedraugauk su Taylor – ji tave paliks ir apie tai parašys dainą“ atsirado ne be reikalo. Bet su 1989 ji persikėlė į kitą lygą.

Tai turėjo būti albumas, kuriuo atlikėjai reikėjo įtvirtinti save iš naujo. Ji nebe paauglė, gyvena Niujorke ir varžosi rinkoje, kuri per pastaruosius metus nuėjo iki ekstremumų. Miley Cyrus klipuose filmuojasi nuoga. Nicki Minaj sukuria atskirą karjerą savo užpakaliui. Net Mariah Carey, didžiulę patirtį sukaupusi nuostabaus balso vokalistė esminę naujo albumo dainą pavadina #haštagu – kad tik 16-mečiai atkreiptų dėmesį.

Taylor galėjo eiti šiuo keliu. Ji milijonierė, galinti sau leisti bet ką – nors ir įrašyti dainą su Snoop Dogg, kurią remiksuotų David Guetta. Bet ji liko ištikima klasiškam įvaizdžiui ir išleido jaukų albumą, kuris mena 9-ojo dešimtmečio pop muziką. 1989 pavadinimas ir polaroidinė viršelio nuotrauka yra daugiau nei aliuzija į atlikėjos gimimo metus. Tai priminimas apie laiką, kai pasaulis klausėsi „Wake Me Up Before You Go Go“ ir kai muzika vis dar buvo vedina kertinio elemento: melodijos. 1989 yra be galo melodingas, šiltas ir optimistiškas įrašas. Toks, kuris primena, kodėl mes apskritai kažkada pamėgome pop muziką.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=-CmadmM5cOk[/youtube]

Dėkoti už tai vien Taylor būtų naivu. Lietuvoje esame įpratę, kad tas pats žmogus yra ir atlikėjų muzikos prodiuseris, ir vadybininkas, ir socialinių tinklų administratorius. Dažnai jis – ir grupės vokalistas. Prie 1989 be pačios Taylor dirbo dar 10 prodiuserių. Išskyrus įžanginę albumo dainą apie Niujorką (tyliai sutarkime, kad tai blogiausia kada nors šiam miestui dedikuota daina ir ją prasukime), rezultatas net nejaukus. Jie žino, kaip parašyti dainą: kur pridėti gitaros, o kur sintezatoriaus partiją, kur pakeisti melodiją, o kur pakartoti priedainį. Atsilaikyti – kaip prieš nosį pasidėti šokoladinį pyragą ir bandyti įtikinti save, kad jo nenori. „Juk jau po dešimtos.“ „Aš laikausi dietos“. „Nuo šokolado mane beria“. Bet, oi, tu jau jį suvalgei. Yra dalykų, prieš kuriuos atsispirti žmogus per silpnas ir 1989 – vienas jų.

Geriausias būdas šio albumo nepamėgti yra jo neklausyti. Taylor įrašų kompanija pasistengė, kad tai padaryti būtų lengva. Pamatę, kad jei dirbi su superžvaigžde, dar galima pasinaudoti mirštančiu muzikos industrijos modeliu, jie albumo neplatino internetinėse dainų klausymosi platformose Spotify ar Deezer. Paliko tik fizinių įrašų parduotuvėse ir skaitmeninėje iTunes bei keletą dainų įkėlė į YouTube – reklamai. Ne streaminimas, o seni geri pardavimai. Suveikė: debiutinę savaitę 1989 buvo parduotas 1,3 mln. kopijų tiražu. Geriausias rezultatas per paskutinius 12 metų.

„Bet ar čia ne tas pats albumas, kuriame yra „Shake It Off“? Ta infantili daina, kurioje „brake“ rimuojama su „hate“ ir kartojama tris kartus?“, – paklausite ir aš būsiu nokautuotas. Taip, tas pats. Na, ta daina yra bene genialus pop hitas, bet nekentėjai jos vis tiek nekęs, nekęs, nekęs. Pamirškime ją. Shake it off. Nespręsk apie knygą pagal viršelį. Nespręsk apie albumą pagal jį pristatantį singlą. Ir nespręsk apie muziką pagal jos žanrą. 1989 yra albumas, kuris padės atverti ausis.

[youtube]https://www.youtube.com/watch?v=e-ORhEE9VVg[/youtube]

vk logo