Alina radijuje: laukiau du metus, buvo verta

"Ar graži nuotrauka? - Ne, bet kitaip nebus."
“Ar graži nuotrauka? – Ne, bet kitaip nebus.”

Alina Orlova yra iš tų atlikėjų, dėl kurių noriu toliau būti su lietuviška muzika. Tiek jos dainos, tiek asmenybė yra per daug gerai, kad būtų tiesa. Ir tai, kad ji praktiškai nepasikeitė nuo pirmųjų įrašų praėjus beveik 10 metų, yra už suvokimo ribų – tuo dar kartą įsitikinau kalbindamas ją savaitgalį.

Lig šiol Aliną buvau kalbinęs du kartus. Pirmąjį – ORE.lt, tuomet tai buvo bene pirmas deramas mano muzikinis interviu: su kelione į studiją, fotosesija, netgi specialiai Edvino nufilmuota daina. Vėliau, po trijų metų – DELFI.lt. Kalbėjomės stoties kavinėje Vilniuje, jai belaukiant traukinio į gimtąjį Visaginą. Be kitų dalykų tada papasakojo apie The Fugees nario John Forté sukurtą filmą „The Russian Winter“, kuriame nusifilmavo ir kuris Lietuvoje berods niekada nebuvo parodytas.

Atrodo, kad per visą tą laiką niekas nepasikeitė: Alina vis dar tokia pat kukli, nelabai suprantanti, kodėl žmonės ja domisi (bet jau susitaikiusi, kad kitaip nebus) ir vis dar kurianti tokias dainas, kokių aplink niekas nesukuria. Lenkiškos ir rusiškos jos šaknys, bet Vakarų kūrėjų įtaka suformavo autentišką jos muziką – rytų europietišką, bet pačia gražiausia šio žodžio prasme.

Man liūdna matyti, kad Alinos karjera kažkuriuo momentu tarsi sustojo – manau, kad jai reikėjo paleisti Lietuvą ir žengti žingsnį toliau. Dabar ji turėtų dešimteriopai daugiau klausytojų – ji visų jų verta. Žinoma, ne man spręsti apie pasirinkimus. Galiu tik klausti, ką mano ji pati.

Tą ir dariau savaitgalį – Alina atėjo pasikalbėti į Spektrą. Kai perėmiau šią laidą žinodamas, kad į ją galiu kviesti tik Lietuvos atlikėjus, laukiau dienos, kada galėsiu pakviesti Aliną. Laidai jau daugiau ne du metai ir ta diena atėjo tik dabar. Proga – ketvirtadienį Alina pristato savo trečiąjį studijinį albumą.

Dabar ji yra visur – net ant “Moters savaitės” viršelio. Stengiausi, kad šis interviu būtų kitoks, nueitų šiek tiek giliau iki to, kas Alina yra, arba bent jau kaip man atrodo, kas ji yra. Bet kartu norėjau, kad viskas neskambėtų per daug rimtai. Tai nebuvo lengva laida: turėjau paklausti ir apie albumo pavadinimą, nes skaičiaus “88” flirtas su nacizmu yra per daug akivaizdus – žinoma, laidoje Alina nuo šios prasmės atsiribojo. Turėjau paklausti ir kaip ji pati mato savo karjerą, ar dėl nieko nesigaili. Užtikrino – ne.

Ir vis dėlto, daugumą laiko šypsojomės, o viską užbaigėm idėja apie galimą Alinos memorialinį muziejų jos gimtajame Visagine. Susimildami, jo nestatykim.

Gabrielė iš AVaspo pakomentavo, jog klausydama laidą visą laiką šypsojosi. Ko daugiau gali norėti?

Įrašas yra čia. Laida transliuota šį šeštadienį Žinių radijuje.

Po laidos susitarėme dėl dar vieno interviu, kitais klausimais, ant popieriaus. Pranešiu.

Jei norite sukelti sau dar daugiau emocijų prieš koncertą rytoj – siūlau šį Domo ir Alinos interviu. Labai taikli įžanga ir fantastiškos nuotraukos.