Benas Truman Aleksandravičius: Aš tiesiog noriu, kad būtų mažiau melo

"Benai, nusišypsok"
“Benai, nusišypsok”

Kai prabudęs pusę aštuonių ryte patikrinau, ar Benas perskaitė žinutę dėl atėjimo į laidą, jis vis dar buvo prisijungęs – tą naktį įvyko paskutinis turo koncertas. Į studiją šeštą valandą vakare atėjo su marškinėliais ir džemperiu, nesvarbu, kad lauke minus du. Pavaišinau kava – galbūt tai buvo jo pusryčiai.

Benui Aleksandravičiui arba BA. šiuo metu 18-a, jis vis dar eina (=turėtų eiti) į mokyklą, bet jau turi tai, ką galima pavadinti roko žvaigždės gyvenimu: mintinai kūrinių žodžius dainuojančius gerbėjus, parašų dalybas, keliones po koncertus į skirtingus miestus, net galimybę stagedivinti sėkmingiau už Mandragorą:

Paskutinis turo koncertas "Tamstoje" (c) Artūr Ivancov
(c) Artūr Ivancov

Tai yra dar nematyta istorija Lietuvos alternatyvioje muzikoje, kurioje pačios muzikos reikšmė galbūt nėra tokia ir svarbi – apie tai rašiau BA. vinilo (jau yra ir jis) apžvalgoje.

Iki laidos Beno nepažinojau, dėl to kiek bijojau: kad po koncerto gali būti pavargęs, sunkiai dėliojantis mintis, arogantiškas – daug kas sako, kad toks yra, apie ką jis ir pats kalbėjo laidoje.

Bet ką pamačiau – kad tai jautrus, į savo kūrybą rimtai žiūrintis žmogus, galbūt ir pats dar nesuprantantis, kas vyksta, bet vyksmu besimėgaujantis. Šituo interviu norėjau nueiti vienu žingsniu giliau ir pabandyti suprasti Beną, kaip interneto kartos reiškinį – kaip atrodo jam pačiam.

Jo atsakymas paprastas: kaip tas Jim Carrey herojus iš The Truman Show, kurį neseniai peržiūrėjo, Benas nori, kad tai, ką skleidžia, būtų tiesa – kad ir ką tai reikštų. Ir žmonės ją priima.

“Ar esu kažkoks jaunų žmonių balsas? Aš tiesiog noriu, kad aplink būtų mažiau melo. Noriu, kad žmonės nebijotų. Mano tikslas yra parodyti jausmus, kad žmonės pradėtų vieni kitiems juos rodyti.”

Laidos įrašas:

Transliuota šį šeštadienį 13:05 val. per Žinių radiją.