Rokas apie roko pradžią Lietuvoje: kaip groti, kai tau grąsina nukirpti plaukus

Rokas Radzevičius studijoje.
Rokas Radzevičius studijoje. Grėsmės jo plaukams nėra.

Lietuvos pop-roko istorija dažnai yra įdomesnė nei dabartis. Jos atsiradimas buvo širdimi, bet ne protu suvokiamas. Žmonės norėjo turėti tai, ką turi tie, kuriems pavyko gimti kitoje Berlyno sienos pusėje. Net jei gitarų nebuvo, stiprintuvus reikėjo gamintis patiems, o hipiškus plaukus nukirpdavo pareigūnai. Nes per ilgi.

Manau, kad sovietmečio fantasmagorijos mums dar per artimos, todėl deramai neištyrinėtos, jų įtaka šiandienai nesuvokta. Bet vis bandau lįsti į šitą sudėtingą zoną. Žiemą radijuje kalbėjomės su Zina Nutautaite apie lietuviškos muzikos leidybą, kai vienintelė leidykla buvo Maskvoje.

Šįkart eteryje turime daugiau laiko, tad ir tema platesnė – apie Lietuvos roko pradžią apskritai. Apie Kertukus, Antanėlius ir kitus vietos atsakus į bitlomaniją. Apie tai, kodėl fizikai šalies rokenrolui davė ne mažiau nei patys muzikantai – kažkas juk turėjo tuos stiprintuvų laidus sujungti. Ir kodėl dabar roko muzika Lietuvoje daugeliu atžvilgių yra panašiai slopinama. Net ir po Dainuojančios revoliucijos.

Pašnekovas – Rokas Radzevičius. Jis prieš porą metų išleido knygą “Lietuvos roko pionieriai”, kurioje kalbino pirmuosius Lietuvos roko muzikantus. Jis taip pat groja folkroko grupėje Skylė.

Poilsiui nuo interviu grojome 60s ir 70s lietuviško roko dainas. Kodėl niekas nedaro tribute joms?

Laidą išgirskite čia: