Verslo Rizikos Rezervas – Nebelipk EP (2014, Bordello A Parigi)

VRR - Nebelipk

Literatūra ir menas // 2014 m. birželio 6 d., Nr. 23 (3477)

Pirmą kartą Verslo Rizikos Rezervą išgirdau 2007-aisiais, dabar jau istorija virtusiame Alytaus pankų festivalyje Zoo Fest. Jų pasirodymas buvo paliktas vakaro pabaigai – tiems, kurie nori ir pašokti, ne tik pogintis. „Miręs! Technomuzikos gerbėjas!” –­­ nuo scenos šaukė vokalistas Marius Stavaris. Kas čia per grupės pavadinimas? Kas per žodžiai? Kas čia apskritai per muzika? Nesupratau nieko ir nuėjau į palapinę laukti kitos dienos, kai vėl gros ska-punk grupės. Normalios grupės, tuo metu atrodė.

Pankai padėjo gitaras, festivalyje sutikti draugai išsivėrė auskarus ir pradėjo balsuoti už konservatorius, bet Verslo Rizikos Rezervas, arba tiesiog V.R.R., liko. Toks pat kaip tada ir jau daugiau nei 15 metų: keičiantis narius, išskyrus vieną, visada atrodantis viena koja ant karjeros galo, bet rengiantis koncertus ir reguliariai išleidžiantis naujas pop­avangardiškas, 90-ųjų Mančesterio reivo sceną menančias dainas, net jei jos skamba kaip nauja prieš tai buvusios dainos versija. Šiuo atveju taip net smagiau: jei vieną kartą patiko, patiks visada.

Lietuvoje daug kas V.R.R. laiko bajeriu, ir tai suprantama girdint, ką ir kokia maniera Stavaris dainuoja (iš didžiausio grupės hito: „Mano vaikas pražilo, tavo vaikas pražilo. Mes įveikėm garso ribą, bet mūsų vaikai pražilo”). Bet bajeris tas, kad viskas čia rimta.

Marius Stavaris, VRR
Marius Stavaris, V.R.R.

Kartais reikia žmonių iš šalies, kad mums patiems parodytų, ką vertingo turime. Nepriklausomos Olandijos įrašų kompanijos Bordello A Parigi vadovui taip patiko V.R.R. pasirodymas pernykščiame pogrindiniame STRcamp festivalyje, jog jis tiesiog priėjo prie grupės ir paprašė atsiųsti dainų. Nebelipk yra šio susitikimo rezultatas. Keturių dainų EP’e yra du nauji kūriniai „Akumuliatorius” ir „Kerštas” bei du iš naujo apipavidalinti (remastered) seni: „Vilniaus miesto garbė” ir „Gelbėkit, lipa”.

Geriausi V.R.R. atributai juose kaip ant lėkštutės: tiek tiesmuka, dažnai vaikiškai infantili, bet tokia ir turinti būti, būgnų mašinos ir sintezatoriaus sintezė, tiek žodžiai, kurie pataiko tiesiai į lietuvišką socialinį kontekstą. „Skriausti –­ tai madinga, tai stilinga, tai tau tinka”, –­ dainuoja Stavaris „Keršte”. Kas nepagalvojo apie mūsų kaip tautinį paveldą priimamą patyčių kultūrą, tie patys yra tokios kultūros kūrėjai.

O visų smagiausia, kad pagal šią muziką išties gali šokti. Ko dar norėti? Nebent daugiau nei keturių dainų.

Gintas Rožė, Eglė Muk, VRR
Gintas Rožė, Eglė Muk, V.R.R.

Daugelis menininkų yra deramai įvertinami tik tada, kai jų kūryba sustoja. Tie 15 metų pogrindyje parodė, kad V.R.R. dalia yra būtent tokia. Kada nors, kai Stavaris bus pražilęs kaip jo apdainuotas vaikas, futuristiniai Vilniaus hipsteriai kopijuos šią muziką ir naršys archyvus bandydami suprasti, kaip V. R. R. fenomenas galėjo egzistuoti ir kodėl jų seneliams jis tuo metu nerūpėjo. „Nebelipk” plokštelė, kurios išleista tik 250 kopijų, bus kolekcinė vertybė, o ant jos viršelio nufotografuotas Vilnius jiems atrodys nostalgiškas pasakų miestas. Prisiminkit šiuos žodžius 2050-aisiais.

Nebelipk @ clone.in
V.R.R. Bandcamp
V.R.R. Facebook
Bordello A Parigi