Michael Jackson – Xscape (2014, Epic Records)

Michael Jackson - Xscape

Literatūra ir menas // 2014 m. liepos 4 d., Nr. 27 (3481)

Atlikėjo mirtis yra tik naujo jo karjeros etapo pradžia. Žvaigždės išėjimą lydi greitai sukompiliuoti „Geriausių dainų” rinkiniai ar išleidimas archyvinių dainų, kurios pačių kūrėjų buvo nurašytos kaip nepakankamai geros. Pastarųjų metų liūdni pavyzdžiai yra dainininkės Whitney Houston, Amy Winehouse. Oficiali tokių iniciatyvų priežastis – noras įtvirtinti atlikėjo atminimą. Neoficiali – death sells.

(Galbūt) visų laikų geriausias popmuzikos atlikėjas Michaelas Jacksonas mirė prieš penkerius metus, bet nuo tada jau išleido du visiškai naujus albumus, o šį pavasarį net pasirodė Amerikos Billboard muzikos apdovanojimuose –­­ kaip šokanti holograma, kuri sunkiai pataiko į ritmą ir kurios lūpos juda ne pagal fonogramą. Tarsi vėl būtų atsidūręs žymiausiame savo vaizdo klipe –­ zombių apokalipsę vaizduojančiame „Thriller”, tik šįkart zombis yra jis pats.

[youtube width=”100%” height=”360″ value=”jDRTghGZ7XU”]

 

Pirmasis, iškart po MJ mirties pasirodęs, anksčiau neišleistų jo dainų albumas Michael sukėlė dvejonių net atlikėjo artimiesiems („Ar ten tikrai dainuoja jis pats?”), o kritikai klausė, kam kilo idėja archyvines dainas „aktualizuoti” prie jų prijungus tokius elementus kaip Akon ar 50 Cent partijos. Nepaisant to, Michael tapo platininiu 12-oje šalių, tarp jų ir Jungtinėje Karalystėje bei JAV. Dėl to atlikėjo leidybinė kompanija Epic Records nusprendė panašų projektą pakartoti. Taip gimė Xscape.

Šįkart misija „išspauskime iš MJ dar milijoną kitą” pavyko taip, kad sekundę net nesinori pykti. Naujajame albume yra 8 dainos, kurias atlikėjas įrašė nuo 1983-iųjų iki 2001-ųjų, bet paliko stalčiuje, nes į albumus patekdavo tik pačios geriausios, o šios tokios nebuvo. Kiekvieną originalų Michaelo demo įrašą prodiusavo svarbiausi šiandienės popmuzikos prodiuseriai: Timbaland (dirba su Justin Timberlake, Jay-Z, Nelly Furtado), Stargate (Beyoncé, Rihanna) ir kiti. Specialiame Xscape leidime galima išgirsti ir autentiškus pirminius kūrinius, kad būtų galima objektyviai juos palyginti.

Albumu nesiekta atkurti autentiško MJ skambesio –­ priešingai, daugelis dainų tyčia prodiusuotos taip, kad patiktų šiandienos klausytojui. Ir tai skamba daug geriau, nei galima tikėtis. Jei atsibustume iš šešerius metus trukusios komos ir išgirstume šį albumą, mums nekiltų mintis, kad atlikėjo nebėra. Prodiuseriams pavyko popkaralių tiesiogine to žodžio prasme prikelti iš mirusiųjų. Sveiki atvykę į XXI amžių!

[youtube width=”100%” height=”360″ value=”oG08ukJPtR8″]

 

Tačiau visa tai nekeičia įspūdžio, kad popmuzikos industrijos žaidimas su mirtimi ir siekis desperatiškai išsunkti kūrėjo palikimą yra vulgarus. Lįsti į žmogaus galvą yra netoli vedantis užsiėmimas, bet žinant MJ perfekcionizmą, jei jis pats vis dar būtų čia, vargu ar būtų leidęs šiam albumui pasirodyti. Nes jei dainos buvo atmestos vieną kartą, kodėl jos turėtų būti tinkamos dabar? Bet atlikėjo nebėra, o įrašų kompanijai rankos atrištos. Epic Records vadovai tuo pasinaudojo su kaupu – vieną iš albumo dainų netgi panaudojo telefono reklamoje.

Ir vis dėlto, užsimerkus prieš moralinį kriterijų, norisi dar kartą nulenkti galvą prieš šį kūrėją. Galbūt pačiam MJ taip neatrodė, bet į Xscape sudėtos dainos vertos būti išgirstos. Visų pirma dėl to, kaip jos parašytos ir sudainuotos (nors kai kur vokalinės partijos – viso labo bandymai), ir tik po to, kaip prodiusuotos. Paprastai klausyti neišleistų muzikantų dainų nėra prasmės, nebent esi fanas iš didžiosios F. Bet iš MJ demo išleidžiamas jau antrasis albumas, ir tai vis dar yra muzika, kuriai prilygstančios šiame žanre tiesiog nėra. Karalius yra Karalius. Xscape dar kartą primena, kaip toli MJ buvo nuo kitų popmuzikos atlikėjų. Bet dabar, prašau, leiskime jam ilsėtis ramybėje.