Music InWallved – Orange Album (2014, s/r)

Music InWallved

Literatūra ir menas // 2014 m. gegužės 2 d., Nr. 18 (3472)

Kompaktiniai diskai 2014-aisiais yra tapę tokia retenybe, kad nebežinai, nei kur jų klausytis, nei kur jų gauti. Vilniečių postroko grupės Music Inwallved CD man perdavė tiesiog gatvėje lig tol tik internetu pažintas grupės draugas, o gal vadybininkas. Lig tol niekur šio albumo nebuvau matęs. Galbūt tokia ir yra kompaktinio disko ateitis: limituotas tiražas, jokios masinės prekybos siekiant užsidirbti, tik noras, kad jis patektų į rankas tų, kam įdomu. Maždaug taip, kaip vienetinis mixtape kadaise, kai pasaulis dar klausėsi kasečių.

Postrokas šiandien primena kompaktinius diskus: jis vis dar gyvas, savo funkciją atlieka, bet daug emocijų nekelia. Pasaulio publika šios sapnų muzikos perdozavo ir perėjo prie naujesnių dalykų, net jei jie yra tik naujai atrasti seni. Tarp muzikos žanrų tai yra atgimęs psichodelinis rokas, synthpopas ar garažinis rokas. Tarp muzikos laikmenų –­ vinilas.

Postroko pulsą vis dar palaiko žanro grandai, lyg susitarę kasmet išleidžiantys po albumą: šiemet Mogwai, pernai Sigur Rós, užpernai Mono. Tačiau naujokų, kurie sukeltų nors kiek pastebimesnį sujudimą ne tik tarp atsidavusių postroko klausytojų, nėra.

Dėl to matyti naują šio žanro grupę Vilniuje yra dvejopas jausmas. Jie iš karto atsistoja į keblią startinę poziciją greta aktualesnę muziką grojančių šiandienos vardų. Tačiau Lietuvoje, kur yra vos keletas atlikėjų, apskritai bandžiusių groti postroką, jie atrodo kaip ta grupė, kurios trūko. Net jei atsiradę dešimtmečiu vėliau nei norėtųsi.

Music InWallved (c) grupės archyvas
Music InWallved (c) grupės archyvas

Orange Album nėra nieko, ko postroke nebūtų buvę anksčiau. Ilgos, lėtai it piramidės statomos, o pabaigoje sprogstančios melodijos galiausiai susijungia į vieną nesibaigiančią dainą. Nebežinai, kur yra vieno kūrinio pabaiga, o kur kito pradžia. Atrodo, kad tai, ką girdi penktoje kompozicijoje, jau girdėjai trečioje, ir atvirkščiai. Tačiau toks jau yra šis žanras – jis užliūliuoja, atpalaiduoja ir, jei gerai įsiklausai, kitą sekundę jautiesi it skrendąs albumo viršelio debesimis. Music Inwallved viską padarė tvarkingai, kad klausymo malonumas nebūtų sutrikdytas. Jie žino, ką ir kaip groti, o tai jaunai grupei yra labai daug.

Jei kada nors bus parašyta Lietuvos postroko istorija, šis albumas ten turės vietą. Tačiau jei Music Inwallved nenori likti tik nedidelio klausytojų būrio grupe, ji turi pasiūlyti kažką, ko pasaulis nėra girdėjęs jau šimtus kartų. Užduotis sunki – atrasti ką nors nauja muzikoje, kuri jau atrodo išgrota. Bet padaryti ką nors neįmanoma yra visai smagu –­ sakė, rodos, Disney’us. O ko nepadarysi dėl smagumo?

Music InWallved Muzikos spektre