Few Nolder x Kurak – My Holy Senses (2014, Silence Music)

Few Nolder x Kurak

Literatūra ir menas // 2014 m. birželio 6 d., Nr. 23 (3477)

„Tyla” – vienas keistesnių pasirinkimų svarstant, kaip pavadinti muzikinį prekės ženklą. Tačiau lietuviškos elektroninės muzikos leidykla Silence Music jį meistriškai pasisavino.

Nuo pat starto 2009-aisiais Silence Music įkūrėjas Vidmantas Čepkauskas-Vidis ir komanda nustatė deramą tiek muzikos turinio, tiek jo pateikimo kartelę ir lig šiol ją preciziškai išlaiko. Didelis dėmesys vieningam vizualiniam leidinių apipavidalinimui (griežtai tik juoda ir balta spalvos, minimalistinis dizainas), muzikos sklaida tarptautiniu mastu, bendradarbiavimas su bendraminčiais iš kitų šalių – greta vietos kūrėjų, kurių daugelis muzikos rinkoje jaučiasi kaip naktį miške palikti be kompaso, Silence atrodo ramūs vilkai, žinantys, ką daro. Ir darantys daug. My Holy Senses yra jau 21-asis Silence Music leidinys.

Susigaudyti, ką šiose dviejose plokštelėse girdime, yra it sudėlioti matriošką. Pradėkime nuo Kurak –­­­ dabar jau buvusios grupės Empti nario Vyginto Kisevičiaus solo projekto. Jo kūriniai Houly Pouly ir My Senses, kuriems žodžius parašė ir įdainavo jau anksčiau su Vygintu dirbęs Markas Palubenka, atsidūrė mažajame 7 colių vinile. Greta jo yra ir didžioji plokštelė, kurioje abiem Kurak kūriniams šokių batus apavė vienas iš Silence narių Few Nolder, arba Linas Stroickis. O tada Lino perkurtus kūrinius dar kartą remiksavo Vidis ir elektroninės muzikos kūrėjas iš Berlyno Dave DK. Taip turime po tris dviejų dainų versijas, kuriose akustinis Kurak garsas tampa elektrifikuota, į naktinį klubą šeštadienį trečią nakties perkelta house muzikos terapija.

Remiksuotojams užduotis nebuvo lengva, nes pradinės Kurak dainos, kad ir kokios jaukiai ramios atmosferos, buvo iš tų, kurios užsimiršta vos pasibaigusios. Tačiau tai, kiek naujų spalvų scenos kolegos joms suteikė, kartu išlaikydami vientisumą, daro įspūdį. Būtent tuo šis leidinys yra įdomiausias: jį klausydamas stebi, kaip neatpažįstamai gali pakisti pradinis kūrinys, patekęs į kitą viziją turinčio autoriaus rankas.

Kiek tokie žaidimai rūpi paprastiems klausytojams, kuriems nuoširdžiai nesvarbu, kaip muzika yra kuriama ir kaip ji gali kisti, – jie viso labo nori pajudėti į ritmą, – klausimas lieka atviras. Daugeliui jų My Holy Senses, kaip ir bene visi Silence Music leidiniai, skambės tiesiog nuobodžiai.

Bet neatrodo, kad patys leidėjai dėl to kada nors suko galvą. Silence muzika visada buvo nišinė, į masinį klausytoją tyčia netaikanti – nors kartais pataikanti į dešimtuką, pavyzdžiui, pagrindinių leidyklos muzikantų Mario Bassanov ir Vidžio dainų „I’ll Be Gone” ir „Changed” vaizdo klipai „YouTube” kartu yra peržiūrėti virš 3 milijonų kartų.

Užuot bandę tapti lietuviškosiomis David Guetta tipo DJ’ėjais-superžvaigždėmis, Silence šeimos kūrėjai ramiai dirba savoje elektroninės muzikos teritorijoje. Čia jie jau spėjo atnešti terminą „Vilnius House” ir taip išpopuliarinti dar neatrastos Lietuvos sostinės vardą pasaulyje. Nes dažnai prasmingiau siekti maksimumo siau­roje srityje, nei ieškoti laimės ten, kur daugiau veiksmo, bet nepakeliui. My Holy Senses – dar vienas Silence žingsnis pirmyn, nenukrypstant nuo kurso.

Silence Family oficialus