Antis – Baisiai džiugu! ir 2X Antis (2013, M.P.3.)

image description

Literatūra ir menas // 2014 m. sausio 31 d., Nr. 5 (3459)

Prieš Antį reikia nukelti kepurę, kad jie nenustojo kurti. Užuot toliau be rūpesčių dainavę Sąjūdžio laikų „Zombius”, „Pokštą” ir „Alyvas”, Lietuvos laisvės simboliu tapusi socialinio roko grupė pernai lapkritį išleido jau trečiąjį per pastaruosius šešerius metus studijinį albumą. Jame yra du kompaktiniai diskai: viename –­­ naujasis albumas Baisiai džiugu!, kitame – kamerinė ANTISimfonija su svarbiausiomis Anties dainomis, įgrotomis Vilniaus styginių kvarteto Art Vio.

Ir tai tik pradžia. Iškart po to pasirodė albumas 2X Antis, kuriame diskų net trys: du pilni dainų, atliktų Katedros aikštėje per Sostinės dienas 2013, ir atskiras DVD su to paties koncerto vaizdo įrašu bei grupės narių interviu.

Greičiau nei per pusmetį – penki kompaktiniai diskai. Fantastiškas kiekis turinio. Bet kiek tai aktualu Lietuvai šiandien?

Nuo Sąjūdžio prabėgę 25 metai. Laisvoje šalyje nelaisvės – daugiau nei norėtųsi. Su kuo kovoti – apstu. Bet tai jau yra nauja, į pasaulinius socialinius tinklus įsitraukusi, atvirų sienų Europoje gyvenanti Lietuva. Paradoksalu, bet būtent už tokią –­ demokratišką, į Vakarų pasaulį integruotą – valstybę kovojusi Antis joje atrodo archajiškai.

Grupė bando atsinaujinti. Baisiai džiugu! – ambicingas, į Vokietijos industrinio metalo ekscentrikų Ramm­stein estetiką apeliuojantis įrašas. Tačiau Rammstein dėl to ir yra Rammstein, kad nedaro kompromisų: jeigu jiems reikia pusiau pornografinio dainos „Pussy” klipo –­ jie jį sukuria. Tuo tarpu Antis vieną dieną kalba apie valdžios korupciją (daina „Tiesa”), o kitą jos lyderis priima Vilniaus garbės piliečio medalį iš teisto ir aibę įtarimų dėl korupcijos turinčio sostinės mero rankų. Dainoje „Žaislas” Kaušpėdas kritikuoja komerciškumą, bet tuo pat metu yra ir vieno iš prekybos centrų reklaminis veidas. Tai vis dar yra protesto muzika. Tačiau Anties protestas šiandien –­ saugus, pamatuotas ir nebeįtikinantis.

Instrumentinė Baisiai džiu­gu! pusė maloniai stebina: ji yra galingiausia, kokią grupė lig šiol buvo sukūrusi. Bet tai negelbėja, nes Anties kūryboje muzika yra tik fonas poezijai. Šis albumas –­ ne išimtis.

ANTIS_DVD

Didžiausias Anties pliusas – kad jie vis dar turi galią suvienyti žmones ir sukurti jiems šventę. Tai puikiai matyti, pavyzdžiui, tūkstantinei publikai dainuojant „Ne tau, Martynai…” Sostinės dienų koncerto pabaigoje. Tokių grupių Lietuvoje nedaug ir dėl to jos yra vertybė. Tačiau šiandien Antis atrodo kaip istorinis, o ne koja kojon su Lietuva žengiantis organizmas.

Tai jokia tragedija. Kad ir ką nauja Antis išleistų, jie vis tiek visiems laikams jau yra įtraukti į Lietuvos roko ir politikos metraščius. Kaip yra pasakęs Leonidas Donskis, Antis buvo „pokštas, kuris sugriovė sistemą”. Tai buvo tikrasis roko, kaip laisvės muzikos, įkūnijimas. Pasaulyje yra nedaug grupių, kurios galėtų pasigirti tuo pačiu. Įamžinti grupės atminimą – kad ir penkiuose kompaktiniuose diskuose, kuriuose senoji kūryba susipina su vietą sunkiai randančia naująja, –­­­ daug geriau, negu viskam leisti nueiti užmarštin.

Antis @ Spotify