Talino muzikos savaitė’13: Gera muzika gali ateiti ir iš Baltijos šalių

Seymour Stein ir Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves (c) Justė Urbonavičiūtė
Seymour Stein ir Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves (c) Justė Urbonavičiūtė

DELFI.lt // 2013 m. balandžio 9 d.

Turėdami melomaną prezidentą ir suprasdami kultūros eksporto vertę šaliai estai Talino muzikos savaitę išaugino iki vieno svarbiausių muzikinių įvykių mūsų regione. Šiemet jame kaip niekada daug dėmesio sulaukė ir Lietuvos muzikantai. Organizatoriai neslepia – kitais metais ryšį su Lietuva jie nori stiprinti dar labiau.

Talino muzikos savaitė, arba Tallinn Music Week – tai ir festivalis mieste, ir muzikos industrijos konferencija. Šiemet ji surengta penktąjį kartą ir buvo masyvi kaip niekada. Nuo ketvirtadienio vakaro iki šeštadienio paryčių 27-iose skirtingose Estijos sostinės vietose pasirodymus surengė per 230 grupių ir atlikėjų iš 20-ies šalių.

Muzikinių stilių įvairovė – nuo hiphopo iki šiuolaikinės klasikos, geografija – nuo Jungtinės Karalystės iki Sibire esančios Buriatijos respublikos. Daugiausia muzikantų, žinoma, iš Estijos, bet netrūko ir svečių: 26-ios grupės ir atlikėjai atkeliavo iš Šiaurės kaimynės Suomijos, šeši iš Rusijos, penki iš Lietuvos, Danijos ir Jungtinės Karalystės, trys iš Latvijos.

Lietuvai Tallinn Music Week atstovavo kylantys šiuolaikinės šalies muzikos kūrėjai: Lietuvos-Norvegijos grupė Rasabasa, vilniečiai indie rokeriai Deeper Upper, elektroninę ir roko muziką derinantys Without Letters, jungtinis Lietuvos alternatyvios muzikos kūrėjų projektas Kurak, vienas ryškiausių Lietuvos urbanistinės muzikos kūrėjų Vaiper Despotin.

Kvietimo į Taliną taip pat sulaukė, bet dėl asmeninių priežasčių juo nepasinaudojo šiuo metu Danijoje gyvenantis Lietuvos elektroninės muzikos autorius Nightjar.

Konferencijose – vadybininkai, atradę Madonną ir Pink Floyd

Konferencijos delegatų pavardės šiemet taip pat buvo ypač stiprios. Į renginį atvyko viena įtakingiausių populiariosios muzikos industrijos asmenybių, Madonnos, Talking Heads, The Ramones ir būrio kitų kultiniais tapusių muzikantų karjeros startu rūpinęsis Seymour Stein. Šiuo metu aštuntą dešimtį skaičiuojantis vadybininkas toliau dirba su muzika: jis yra vienos didžiausių pasaulyje įrašų kompanijų amerikiečių Warner Bros. Records viceprezidentas ir jų dukterinės kompanijos Sire Records vadovas.

Svarbi priežastis, kodėl Stein atvyko į Taliną yra ta, kad vos prieš daugiau nei savaitę Sire Records pasirašė sutartį su bene populiariausia šiandienos estų grupe, neseniai ir Vilniuje sėkmingą koncertą surengusiu indie-folk roko kolektyvu Ewert and the Two Dragons. Per daugiau nei 50 metų tai yra pirmoji Baltijos šalių grupė, sulaukusi Warner Bros. Records dėmesio.

Seymour Stein interviu (c) Justė Urbonavičiūtė
Seymour Stein interviu (c) Justė Urbonavičiūtė

Tiesa, pats Sire Records vadovas siūlo geografinio aspekto nesureikšminti. „Man nesvarbu iš kokios šalies grupė yra. Svarbu, ar jų muzika gera. Kai buvau mažas man labai patiko daina pavadinimu „Rose Rose, I love You“. Kai pirmą kartą nuvykau į Kiniją ir išgirdau jos melodiją įrašų parduotuvėje, pagalvojau – „O Dieve, kažkas perdainavo „Rose Rose I love You“!“. Vėliau sužinojau, kad tai ir yra kinų daina. Ji pirma tapo hitu Kinijoje ir tik tada Amerikoje. Gera muzika gali ateiti iš bet kur. Ir ateina. Galiu jus tuo užtikrinti.“, – DELFI patikino Seymour Stein.

Iškart nulipusį nuo konferencijos pakylos jį pasveikino kelių Lietuvos grupių vadybininkas, agentūros M.P.3. vadovas Vaidas Stackevičius, įteikęs Steinui Rasabasa albumą. „Ačiū, tai bus pirmasis grupės iš Lietuvos įrašas, kurį paklausysiu. Niekada anksčiau nesu girdėjęs lietuviškos muzikos“, – padėkojo jis.

Tarp kitų konferencijos svečių buvo ir pernai pirmą kartą surengtoje Vilniaus muzikos savaitėje viešėjęs buvęs Pink Floyd, The Clash, T Rex ir kitų grupių vadybininkas, šiuo metu didelį dėmesį autorinių teisių problematikai skiriantis Peter Jenner, JAV nepriklausomos muzikos įrašų kompanijos Matador publicistas Nils Bernstein, populiaraus britų muzikinio naujienų portalo The Line of Best Fit redaktorius Paul Bridgewater ir daugelis kitų.

Peter Jenner (c) Justė Urbonavičiūtė
Peter Jenner (c) Justė Urbonavičiūtė

Pagrindinės diskusijų temos sukosi apie svarbius šiuolaikinės muzikos industrijos iššūkius, tokius kaip muzikos piratavimas, muzikos statistikos neapčiuopiamumas internete. Didelė dalis diskusijų ir pranešimų buvo skirti specialiai Šiaurės ir Baltijos šalims, kurias visas vienija bendras tikslas – didinti muzikos importą ir eksportą su labiau išvystytą muzikos verslą turinčiomis Vakarų valstybėmis. Klausimas, kaip tai padaryti.

Angliškas dainavimas su akcentu gali būti privalumas, o ne trūkumas

Dėl vieno ekspertai sutiko neabejodami: pagrindinis būdas grupėms būti pastebėtoms yra originalumas. „JAV ir taip turime per daug roko grupių, man nereikia važiuoti į Estiją, kad surasčiau jų dar daugiau. Bet manau, kad visiškai keista vietinė grupė, kuri savyje turėtų „estiškumą“, galėtų sėkmingai pasirodyti Amerikoje“, – DELFI svarstė su su Sonic Youth, Queens of the Stone Age, Pavement ir daugeliu kitų JAV roko grupių dirbantis Matador atstovas Nils Bernstein. Talino muzikos savaitėje jis buvo numatęs išgirsti kelias vietines folkloro ir sunkiosios muzikos grupes.

Jam pritarė ir Paul Bridgewater: „Tiesą sakant, man įdomiau išgirsti savo miegamajame muziką kuriantį atlikėją iš Estijos, nei dar vieną grupę iš Londono. Be to, internetas panaikina geografines ribas, nauji muzikiniai žanrai plėtojasi pasauliniu mastu. Pavyzdžiui šiuo metu esame atradę puikių savo namuose muziką kuriančių prodiuserių iš Graikijos. Jie dirba su kitų šalių prodiuseriais internetu ir dalinasi savo kūryba per SoundCloud. Vieta tampa ne be tokia svarbi“

Abu pašnekovai pabrėžė, kad originalumas nereiškia, kad atlikėjas būtinai turi dainuoti savo gimtąja kalba – Baltijos šalių dainininkai gali dainuoti angliškai ir nebijoti savojo akcento:
„Klausytojai yra įpratę prie Skandinavijos atlikėjų, dainuojančių angliškai su savo keistais akcentais, dėl to tai yra visiškai priimtina. Yra daugybė angliškų dainų, kurios skamba gražiau būtent dėl to, kad jas dainuoja ne anglakalbiai dainininkai. Pavyzdžiui prancūzai dainuojantys angliškai skamba labai mielai. Manau, kad kai grupės supranta savo anglų kalbos kitoniškumą ir panaudoja jį protingai, viskas išeina tik į naudą.“, – tvirtino The Line of Best Fit redaktorius, neabejojantis, kad per artimiausius kelis metus Baltijos regione atsiras nemažai tarptautiniu mastu žinomų atlikėjų: „Būdamas čia jauti, kad scena kyla.“

Didžiausia roko žvaigždė Estijoje – prezidentas

Kaip ir kasmet, išskirtinio dėmesio sulaukė kitas Talino muzikos savaitės herojus – Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilves. Į konferenciją jis atvyko be kaklaraiščio, su džinsais ir akiniais nuo saulės, o savo kalboje minėjo Seymour Stein globotas grupes The Ramones („Jie buvo puiki, puiki grupė“) ir Talking Heads, kaimyninėje Rusijoje įkalintas Pussy Riot nares ir glam roką. Vėliau vienoje iš diskusijų prezidentas buvo pavadintas „Didžiausia roko žvaigžde Estijoje.“

„Mūsų prezidentas yra melomanas. Jo palaikymas Talino muzikos savaitei nėra iš politinio išskaičiavimo. Jis tiesiog myli muziką ir tiki, kad Estija gali būti puiki šalis“, – DELFI sakė pagrindinė festivalio organizatorė Helen Sildna.

Helen Sildna (c) Justė Urbonavičiūtė
Helen Sildna (c) Justė Urbonavičiūtė

Tiesa, ji neslėpė, kad be valstybės paramos, toks renginys negalėtų įvykti. Talino muzikos savaitę iš dalies finansuoja Estijos kultūros ministerija, ekonomikos ministerija ir turizmo departamentas. Ši parama sudaro apie 40 proc. viso renginio finansavimo, bet ją gauti nėra lengva – anot organizatorių, reikia užsiimti nuolatiniu lobizmu. Likusi suma ateina iš rėmėjų ir parduotų bilietų į koncertus. Bilietas į visus festivalio koncertus kainavo 35 eurus. Skaičiuojama, kad pernai į Talino muzikos savaitės koncertus atėjo iš viso 11,2 tūkst. žiūrovų.

Didelė valstybės parama taip pat įveda savų apribojimą – pagal dabartines taisykles, 70 proc. Talino muzikos savaitėje grojančių grupių ir atlikėjų turi būti iš Estijos.

„Pagrindinį dėmesį mes visada skirsime Estijos atlikėjams, nes valstybės tikslas yra skatinti vietinės muzikos eksportą O kalbant apie tarptautinius atlikėjus – pirmenybę teikiame kaimyninėms šalims. Apskritai Talino muzikos savaitę matome kaip renginį visam regionui, ne tik Estijai“, – kalbėjo H. Sildna.

Atlikėjai – kol kas mažai žinomi, bet dėl to ir įdomūs

Šis renginys, kaip ir kituose miestuose vykstančios muzikos savaitės yra ne savo karjeros piką jau pasiekusių grupių festivalis, bet mugė tų, kurios dar tik gaudo sėkmę. Dėl to plačiai žinomų vardų čia praktiškai nebuvo, bet įdomių atradimų – pakankamai.

Viena daugiausia dėmesio sulaukusiųjų buvo ir Lietuvoje savaitgalį koncertavusi, Berlyne gyvenanti rusų kilmės dainininkė Chinawoman. Žiūrovams pasiūliusi analogų vargu ar turintį Nick Cave ir Rusijos romansų muzikos derinį atlikėja be vargo išlaikė žiūrovų dėmesį visą pusvalandį – būtent tiek laiko truko atlikėjų pasirodymai.

Chinawoman (c) Justė Urbonavičiūtė
Chinawoman (c) Justė Urbonavičiūtė

Karšta buvo ir kitos Vilniuje šiemet jau viešėjusios grupės – danų elektroninės muzikos dueto Rangleklods pasirodymo metu. Taline jie atrodė dar labiau užtikrinti savo jėgomis nei per sėkmingai pavykusį koncertą Lietuvoje, koncertų ciklo Norden Wave atidarymo metu. Garso kokybė, apšvietimas, ryšys su publika – grupei pavyko save pristatyti aukštame lygmenyje.

Sėkmingą pasirodymą surengė ir viena daugiausia žadančių naujų Estijos grupių, dream-pop komanda Zebra Island. Vos metus gyvuojanti grupė prieš pat muzikos savaitę jau išleido debiutinį savo albumą, kuris vietos kritikų lyginamas su tokiais žanro lyderiais kaip Beach House ar M83. Grupės vadybininkas patikino, kad Zebra Island jau turi kvietimą atvykti koncertuoti į Vilnių.

Zebra Island (c) Justė Urbonavičiūtė
Zebra Island (c) Justė Urbonavičiūtė

Savo muzikos brandumu stebino danų post-punk grupė Shiny Darkly. Dalis publikos paliko jų koncertą skambant jau pirmąjai dainai, nes garso buvo gerokai per daug nei reikėjo barui, kuriame grupė grojo. Tačiau likusieji galėjo mėgautis tamsia, bet itin profesionaliai atlikta, kultinės grupės Joy Division skambesį menančia muzika.

Shiny Darkly (c) Justė Urbonavičiūtė
Shiny Darkly (c) Justė Urbonavičiūtė

Ir tai – tik maža dalis iš daugiau nei dviejų šimtų grupių ir atlikėjų, iš kurių asortimento galėjo rinktis Talino muzikos savaitės svečiai.

Lietuvos grupės žavėjo publiką, bet ne kritikus

Lietuvos grupių estafetę Taline pradėjo Kurak, surengę du koncertus. Vakariniame, kuris vyko Talino senamiestyje įsikūrusioje kavinėje Wabadus, grupės paklausyti atėjo gausus būrys susidomėjusiųjų.

„Man patinka nu-jazz muzika, kurią jie groja. Ypač netekau žado, kai pradėjo dainuoti mergina (Eglė Sirvydytė – K.V.). Jos balsas fantastiškas“, – gražių žodžių grupei negailėjo viena Talino melomanė, pradėjusi mums kalbėti apie Kurak vos sužinojusi, kad sutiko lietuvius.

Eglė Sirvydytė, Kurak (c) Justė Urbonavičiūtė
Eglė Sirvydytė, Kurak (c) Justė Urbonavičiūtė

Kitą dieną taip pat du kartus į sceną žengė šiuo metu debiutinį EP įrašinėjantys vilniečiai Deeper Upper. Šeštadienio dieną jie apšilo grodami akustiškai viename iš Talino prekybos centrų įrengtoje scenoje, o po vidurnakčio surengė ir savo pagrindinį koncertą kiek atokiau nuo miesto centro įsikūrusiame restorane. Koncertas baigėsi publikos prašymu grupei pakartoti, bet griežtai tvarkaraščio besilaikę organizatoriai to negalėjo leisti.

„Vakaro koncertas buvo puikus, o ir pati savaitė paliko labai gerą įspūdį. Viskas apgalvota iki smulkmenų, pasirūpinta tiek konferencijų delegatais, tiek atlikėjais“, – DELFI džiaugėsi „Deeper Upper“ gitaristas Ignas Ivaška.

Deeper Upper (c) Justė Urbonavičiūtė
Deeper Upper (c) Justė Urbonavičiūtė

Ne tokį gerą įspūdį apie šias grupes susidarė muzikos kritikai, klausę jų įrašų per specialią festivalio sesiją pavadintą Check My Demo. Prieš jai prasidedant visi muzikantai, kurie norėjo, kad jų muzika būtų viešai įvertinta, įmetė savo įrašus į dėžę. Sesijos vedėjas traukdavo vieną iš jų, įjungdavo pirmąją dainą, o kritikų komanda ją įvertindavo. Viską stebėjo konferencijų salėn susirinkę žiūrovai. Tarp kritikų buvo Sire Records atstovas, įtakingo britų muzikos žurnalo MOJO muzikos kritikas, Helsinkio radijo atstovė.

Laimė, o gal nelaimė būti ištrauktiems teko tiek Deeper Upper, tiek Kurak. Deeper Upper daina „In the Sands of a Desert“ buvo pati pirmoji, atiduota viešam teismui. Pagyrus už gerą dainos konstrukciją grupė visgi gavo patarimą… sudeginti visus Radiohead albumus.

„Radiohead nužudė muziką“, – juokavo vienas iš vertintojų, turėdamas omenyje, kiek daug grupių yra bandę ir tebebando atkartoti šios britų grupės skambesį. Viską stebėjęs Ignas Ivaška gūžčiojo pečiais – „Mūsų dar niekada niekas nelygino su Radiohead“.

Išgirdus Kurak kūrinį „Miseries“, reakcija buvo griežtesnė. „Daina tiesiog niekur nesivysto“. „Aš esu įsitikinęs, kad ši muzika neparodo šių žmonių tokių, kokie jie yra. Atsiprašau, bet tai tiesiog nėra gerai“. „Į ką ši muzika apeliuoja? Į močiutes?“, – tokie komentarai buvo išsakyti apie, paradoksalu, Lietuvoje itin šiltai sutikto projekto kūrybą. Situaciją bandė pataisyti Helsinkio radijo atstovė pasakiusi, kad daina jai patiko ir ji mielai ją pagrotų savo radijuje, laidoje, skirtoje pristatyti Lietuvos muziką. Bet iškart pridėjo, kad vargu, ar įtrauktų šį kūrinį į grojaraštį greta tarptautinių atlikėjų.

Neigiamų vertinimų sulaukė ir dauguma kitų kritikų teismui atiduotų dainų. Pavyzdžiui naujų estų roko numylėtinių, vieną trankiausių pasirodymų festivalio metu surengusių Elephants from Neptune įrašo buvo paprašyta išjungti jau per pirmąją minutę. „Tai yra baisu“, – tiesiai savo nuomonę pasakė vienas iš kritikų, kitas grupę apibūdino kaip bandančią skambėti kaip „Red Hot ‘Shitty’ Peppers“.

Elephants from Neptune (c) Justė Urbonavičiūtė
Elephants from Neptune (c) Justė Urbonavičiūtė

Laimei, kažkam prisiminus, kad gyvai ši grupė skamba nepalyginamai geriau nei įraše, Elephants from Neptune gavo indulgenciją, „tik tegul jie atleidžia savo garso inžinierių, kuris daro jiems įrašus.“

Ar buvo lietuvių grupė, apie kurią visi išgirsti epitetai – vien teigiami? Taip, tai – Without Letters. Savo skambesio vis dar ieškantys, kol kas tik keletą įrašų turintys, bet šurmulį tiek Latvijoje (šiemet gavo kvietimą groti didžiausiame Baltijos šalių muzikos festivalyje Positivus, Latvijoje), tiek dabar jau ir Estijoje keliantys vaikinai Taline sugrojo vieną sėkmingiausių savo koncertų. Jų instrumentinio roko ir elektronikos sintezė, į kurią sutelpa tokie šiuo metu aktualūs muzikos žanrai kaip math rokas ar noise pop turėjo mažai analogų tarp visų poros šimtų Talino muzikos savaitės artistų. Be to, kiekvienai dainai grupė turėjo skirtingas vaizdo projekcijas. Koncertų organizatoriai savo ruožtu pasirūpino, kad grupė scenoje skambėtų gerai.

Without Letters (c) Justė Urbonavičiūtė
Without Letters (c) Justė Urbonavičiūtė

„Ir publika, ir garsas, ir bendra atmosfera buvo labai geri. Mačiau, kad ir pora rimtų žmonių paėmė mūsų demo CD“, – DELFI įspūdžiais trumpai pasidalino Without Letters gitaristas Adomas Narkevičius

Rasabasa pasirodymą sugadino apsvaigęs garsistas

Sklandi renginio organizacija darė įspūdį tiek muzikantams, tiek Talino svečiams: koncertai ir konferencijos nevėlavo, muzikantams buvo užtikrinta patogus apgyvendinimas ir geros sąlygos pasirodyti. Vis dėlto, kai jau atrodė, kad viskas praeis sėkmingai, įspūdį apkartino skaudi Rasabasa patirtis.

Šeštadienį, jau gerokai po vidurnakčio beveik pilną seniausio Talino kino teatro Sõprus salę sutraukusi Rasos Bubulytės vedina grupė pasirodymą pradėjo pusvalandžiu vėliau, nes scenoje nebuvo jiems pažadėtos įrangos, nors dėl jos buvo susitarta iš anksto. Muzikantai turėjo skolintis būgnų lėkštes iš prieš tai grojusios grupės.

Tuo problemos nesibaigė: pradėjus groti, garsas buvo be galo šaižus, o už jį atsakingas garsistas, anot grupės narių, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Viskas baigėsi tuo, kad Rasabasa gitaristas ir prodiuseris Snorre Bergerud padėjo gitarą, nulipo nuo scenos ir pats sureguliavo kitų grupės narių instrumentų garsą. Tada grįžo į sceną ir užbaigė koncertą.

„Nenorime nieko blogo pasakyti apie pačią Talino muzikos savaitę, nes organizatoriai mums visą laiką padėjo, o po koncerto atsiprašė, už tai, kas nutiko. Tiesiog, tie žmonės, kurie buvo pasamdyti pasirūpinti įgarsinimu, nežinojo, ką daro. Už garsą atsakingas darbuotojas buvo visiškai, visiškai girtas. Jis nežinojo, kaip sujungti laidus ir nuolat sukiojosi po sceną, vis atjunginėdamas kabelius. Nesu niekada matęs nieko panašaus“, – DELFI stebėjosi per ilgą karjerą su daugiau nei dešimtimi grupių Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje grojęs Snorre.

Rasabasa (c) Justė Urbonavičiūtė
Rasabasa (c) Justė Urbonavičiūtė

Po koncerto garsistui asistavęs darbuotojas negalėjo patvirtinti, kad šis buvo blaivus, o vėliau, grupei jau pakuojantis instrumentus, pateikė versiją, kad garsistas serga leukemija ir greitai būsiąs išveštas į ligoninę.

Vis dėlto, po koncerto Rasabasa nariai sulaukė sveikinimų iš publikos, kurie gyrė grupę už tai, kad ši nenutraukė pasirodymo ir stengėsi susitvarkyti nepavydėtinoje situacijoje.

„Manau, kad ir publika anksčiau nebuvo mačiusi nieko panašaus, tad tikiu, jog žmonės suprato, kad šokiruojančiai prastas garsas buvo ne mūsų kaltė“, – vylėsi Snorre Bergerud.

Organizatorė apie Lietuvos muziką: „Jūsų scena – unikali“

Lietuvių pasirodymus Taline užbaigė vienas vėliausiai festivalyje pradėjusių groti atlikėjų, šeštadienį trečią nakties prie pulto stojęs Vaiper Despotin.

Galima tikėtis, kad kitais metais į Taliną atvyks dar daugiau Lietuvos muzikantų ir delegatų, nes renginio organizatoriai į Lietuvos muzikos sceną žiūri labai palankiai.

„Tarptautiniu mastu Baltijos šalys yra matomos kaip vienas regionas, bet kai pažiūri arčiau, pamatai, kad kiekviena šalis yra pakankamai skirtinga. Pavyzdžiui Lietuvos muzika labai skiriasi nuo Latvijos – pastarojoje yra daugiau radijai tinkamos pop ir roko muzikos. Tuo tarpu jūsų scena yra labai unikali. Joje daug originalių, autentiškų artistų, ypač moterų vokalisčių. Aš dievinu Aliną Orlovą, man labai patinka Rasabasa, Fusedmarc, – komplimentus lietuviškai muzikai dalino Talino muzikos savaitės vadovė Helen Sildna.

Vienintelė problema, kurią ji išskyrė, yra ta, kad su Lietuva Talino muzikos savaitės organizatoriai neturi tokio glaudaus ryšio, kokį norėtų turėti.

„Latvijoje mums labai svarbus partneris yra Positivus festivalis. Iš Lietuvos su mumis buvo susisiekęs festivalis Galapagai, taip pat potencialus partneris yra klubas Loftas. Norėčiau labiau kontaktuoti su žmonėmis iš Lietuvos muzikos industrijos nes, pasikartosiu, jūsų scena yra labai įdomi.

Savo planuose mes esame numatę stiprinti ryšį su Lietuva. Žinoma, iš Latvijos į Taliną atvykti lengviau – Lietuva yra toli, kelionė reikalauja laiko. Bet apskritai tikiu, kad šis bendradarbiavimas turėtų būti vykdomas, nes mes visi iš jo turėtume naudos“, – neabejojo Talino muzikos savaitės organizatorė, jau planuojanti kitų metų renginį.

(c) Justė Urbonavičiūtė
(c) Justė Urbonavičiūtė

rsz_1delfi_logo