Mark Splinter: Lietuvos muzikos industrijos produktai vis dar skamba sovietiškai arba kaip pigus copy/paste iš Amerikos

Mark Splinter (c) Asm. archyvas
Mark Splinter (c) Asm. archyvas

laikas.lt // 2012 m. rugpjūčio 7 d.

„Bjelle yra mano mėgstamiausia Lietuvos dainininkė, – sako Lietuvoje aštuntus metus gyvenantis ir kuriantis britų muzikantas Mark Splinter. – Nors Aliną Orlovą taip mėgstu“

Bjelleprojekt – kol kas dar niekur nepristatyta Mark ir komandos kolaboracija su dueto Bjelle ir Peru lydere, „Lietuvos talentų“ žvaigžde Bjelle. Jie – elektroninės muzikos kūrėjai, ji – lietuviškam folklorui simpatizuojanti dainininkė. Rezultatas žada būti intriguojantis. Jį pamatyti ir išgirsti bus galima šį savaitgalį Šventojoje vyksiančiame festivalyje „Satta Outside“.

Kol laukiame premjeros, kalbinu Mark apie naująjį projektą ir kitus jam, man ir visiems svarbius dalykus: vasaros festivalių bumą Lietuvoje, dubstepą, lietuvišką elektroninę muziką ir, žinoma, Skrillex’ą.

Mark atsakymus pateikė lietuviškai. Siekiant išlaikyti autentiškumą, pateikiu juos minimaliai redaguotus.

Papasakok apie Bjelleprojekt. Koks tai projektas ir kodėl jo ėmeisi?

Nors esu labiau šokių muzikos atstovas, vaikystėje pradejau su roku, tiksliau – grunge, britpop, o mano mėgstamiausia muzika yra liaudiška, nesvarbu kokios pasaulio šalies. Man visada buvo įdomu, kaip tokioms grupėms kaip The Beatles, Blur, Nirvana, Daft Punk ir kitoms pavyksta sukurti kokybišką populiarią muziką. „Populiari“ man nereiškia „šūdina“, ji tiesiog yra labai dažnai girdėta (šypsosi). O liaudiška muzika man yra „amžinas popsas“. Nieko blogo.

Lietuviškas popsas yra blogiausias pasaulyje, del to man patinka idėja užimti popso teritoriją, kad eteryje skambėtų mūsų gera, kokybiška muzika, o ne eilinės šiukšlės. Žmonėms reikia naujų variantų, o televizija kartais per lėtai supranta, ko reikia naujai kartai ir bijo inovacijų. Man Lietuvos muzikos industrijos produktai vis dar skamba sovietiškai, arba kaip greitas, pigus copy/paste iš Amerikos. Aš noriu surasti naują lietuvišką skambesį, o ne kopijuoti, kas jau yra buvę anksčiau. Ir aš nesu tas „undergroundininkas“, kuris niekada nenori būti išgirstas viešai.

Bjelle yra mano mėgstamiausia Lietuvos dainininkė, nors Aliną Orlovą taip pat labai mėgstu. Su Bjelle mes dirbame jau kelerius metus. Šiame projekte mes norime sukurti šiek tiek eksperimentinį garsą, kuris sujungtų jėgas iš visų pusių: ir šokių muzikos, ir liaudes, ir roko. Viskas eina 140 bpm (standartinis dubstepo greitis), bet ne viskas yra dubstepas. Ir viskas padaryta taip, kad skambėtų gerai tiek „Satta“ festivalio lankytojams, tiek TV3 žiūrovams.

Artimiausias pavyzdys tam, ką kuriame, yra Beth Orton, kuri dirbo su The Chemical Brothers 90-aisiais. Aišku, ir Björk (šypsosi). Bet mums dar toli iki to lygio!

Bjelleprojekt pristatysi „Sattoje“. Kaip tau patinka šis festivalis? Ar matai skirtumų tarp „Sattos“ ir kitų muzikos festivalių Lietuvoje?

Kad Lietuvoje nėra kitų muzikos festivalių. „Satta“ yra vienintelis, kuriame lineupas yra kūrybingas, rizikingas, alternatyvus. Visur kitur – tiesog open air koncertai plius alus plius kempingas. „Satta“ yra tikras festivalis, vienas iš svarbiausių Lietuvos kultūros renginių.

Ir „Satta“ turi pliažą.

Muzikos festivalių Lietuvoje pastaraisiais metais vyksta labai daug. Kaip juos vertini?

Visada visur būna „pirmas blynas“. Man nuobodu dėl to skųstis. Lietuvoje suvalgiau tūkstančius pirmų blynų ir toliau laukiu dar vieno.

Nežinau, gal Kultūros ministerija turi siųsti 10 Lietuvos festivalių organizatorių į kokią nors Belgiją, kur vyksta rimti festivaliai, kad lietuviai galėtų išmokti normaliai juos organizuoti.

Aišku, Lietuvoje visada trūksta pinigų, bet tai nėra priežastis daryti paprasčiausias vaikiškas klaidas.

Pavyzdžiui kokias?

Geras pavyzdys – įėjimas. Paprastai bet koks vaikas gali skaičiuoti, kiek darbuotojų reikės prie įėjimo, kad nebūtų milžiniškos mašinų eilės.

Antras pavyzdys – kodėl visada vėluoja lineupas? Nėra rimtų priežasčių. Tiesog blogas organizavimas, trūksta profesionalumo.

Trečias pavyzdys – kodėl vasaros festivaliai Lietuvoje pradedami planuoti sausio mėnesį, arba net balandį? Rimto festivalio organizacija nesustoja – uždarys 2012 m. festivalį, bus savaitės atostogos, ir tada iš karto pradės darbą 2013-iesiems. Ateinančių metų festivalio internetinį puslapį, plakatą, būtų galima pradėti kurti jau dabar, kam laukti?

Ir kodėl festivalių organizatoriai išleidžia visus pinigus headlineriams iš užsienio, ir tada lietuviai turi pagroti už alaus kuponus?

Esi žinomas kaip vienas dubstepo pionierių Lietuvoje. Kaip šios muzikos kūrėjas, papasakok apie ją. Klausiu, nes daugelis žodį „dubstepas“ dabar girdi visur, bet tik tiek. Retas kas pasidomi, kokia tai muzika, koks jos kontekstas.

Dubstepas prasidejo senais laikais kaip „tamsus garažas“. Jame buvo daug boso ir meditacijos. Man tai patiko.

Dabar žodžio „dubstep“ turinys yra pasikeitęs tiek daug kartų, kad man net nebeįdomu kas „dubstep“ yra šiuo metu. Klasifikuoti muziką kaip žodyne yra durniškas laiko švaistymas. Gera muzika visada yra stilių mišinys, o ne konkreti kategorija.

Ką tu, kaip senojo dubstep mėgėjas, manai apie šiuo metu itin populiarų Skrillex? Jis išgarsino dubstepą kaip niekas kitas, bet kartu šį stilių ir visiškai supopsino.

Kažkodėl žmonės pavadino jo muziką „dubstep“ ir viskas. Ką padarysi. Niekada nenoriu klausyti tokio šūdo. Valio, jis sėkmingas muzikantas, tai yra gerai, sveikinu… Tiesog negrokit jo muzikos aplink mane.

Man patinka bosas, jo fanams patinka midrange dažnis. Tai yra didelis didelis filosofinis ir fizinis skirtumas. Skrillex’o muzika atsirado kartu su „YouTube“ ir laptopų banga, sukurta tyneidzeriams su „iPod“ ausinėmis, kurios negroja sub bass. O dubstepas buvo sukurtas didelei garso sistemai, kurios niekada neturėsi namuose, tik klube. Sub bass vibruoja visą kūną, o ne tik ausis. Man patinka ta boso muzika, kur balansas yra į boso pusę, o ne į midrange.

Jeigu negirdėjai senos kartos dubstepo gerame klube, reiska visiškai nesupranti, kas buvo dubstepas.

O dėl „supopsinimo“ – na, pakartoju, kad „pop“ automatiškai nereiškia „šūdas“. „Radiohead“ yra populiari grupė, ar ne? Pardavė milijonus įrašų. O kas blogai dėl to? Nieko blogo.

Aštuntus metus gyveni Lietuvoje. Kaip vertini šios šalies elektroninės muzikos sceną? Kaip ji pasikeitė per visą tą laiką, kiek esi į ją įsitraukęs?

Daug daug daug talentų be pinigų (šypsosi). Kaip ir visur. Bet gal Lietuvoje yra šiek tiek daugiau talentų, ir šiek tiek mažiau pinigų.

Man labai patinka kad „Silence Family“ pradėjo profesionaliai dirbti ir parodė, kad Lietuvos muzika yra eksportuojama. Davaj dirbkime profesionaliau, daugiau eksportuokime, daugiau spauskime Lietuvos televizijas ir radijo stotis, kad jie remtų vietinę kultūrą bei subkultūras.

Perdirbtą šūdą visada gali parduoti, bet tai nereiškia, kad žmonėms tik perdirbto šūdo reikia. Auginkime Lietuvos muzikos kultūrą rimtai, o ne ciniškai.

Bjelleprojekt @ Facebook
MarkSplinter.com