Feist Taline: su prezidentu, be 1234

(c) Justė Urbonavičiūtė
(c) Justė Urbonavičiūtė

laikas.lt // 2012 m. rugpjūčio 15 d.

Kad surengtum puikų koncertą, visai nebūtina sugroti didžiausią savo hitą.

Kanadietė Leslie Feist, scenoje žinoma kaip tiesiog Feist, yra viena tų muzikančių, dėl kurių kelionė į Taliną neatrodo pernelyg didelis iššūkis. Pernai išleidusi puikiai įvertintą ketvirtąjį solinį albumą Metals  ji įtvirtino savo, kaip vienos kūrybiškiausių muzikančių-moterų šiandien statusą. Šį pirmadienį, rugpjūčio 13-ąją, ji pirmą kartą viešėjo Baltijos šalyse.

Koncertas vyko netradicinėje vietoje – XVII a. pradžią menančiuose Kadriorgo rūmuose. Scena buvo įrengta gėlėmis apsodintame rūmų kieme. Baltais marškiniais ir juodomis bitutėmis pasipuošę vyno pardavėjai kūrė prabangią atmosferą, prie jos derėjo ir publika – suaugusi, niekur neskubanti, prie scenos nesibraunanti. Rūmų kiemas yra matomas iš greta esančio parko, tad negalėjusieji ar nespėjusieji nusipirkti bilieto (visi bilietai į koncertą buvo išpirkti) rikiavosi už kiemo tvoros, kur taip pat galėjo viską neblogai matyti ir puikiai girdėti.

Koncertą pradėjo tik pernai startavusi Estų indie roko ketveriukė Tenfold Rabbit. Už daugelį publikoje buvusiųjų žiūrovų jaunesni vaikinai pateikė savotišką Mumford & Sons’išką folką, įdainuotą Ian Curtis (Joy Division vokalistas) menančiu žemu balsu. Skambėjo įdomiai, nors ir pernelyg nenatūraliai britiškai. Šiam vakarui jie dar buvo per daug mėgėjiški, tačiau už nebanalias dainų kompozicijas ir perspektyvą ateityje Tenfold Rabbit nusipelnė like’o.

[youtube width=”100%” height=”360″ value=”87wKuDOito0″]

Feist į sceną žengė su Metals dainomis „A Commotion“ ir „How Come You Never Go There?“, po jų sugrojo savo 2004-ųjų proveržio hitą „Mushaboom“, ištarė we’ve never been here before… but here we are ir šventė prasidėjo.

Nors žinoma kaip solo muzikantė, atlikėja scenoje buvo su būgnininku, klavišininku, multiinstrumentalistu ir trijų merginų choru, besivadinančiu „Mountain Man“. Abejonių, kas tąvakar buvo centrinė figūra, nekilo, tačiau Feist scenos talkininkų profesionalumas taip pat nekėlė klausimų. Kaip ir puikus garsisto darbas – garso buvo ne per daug, jis buvo intymus, toks, kad panorus uždainuoti kartu, muzikantai galėjo girdėti kiekvieną publikos balsą.

[youtube width=”100%” height=”360″ value=”rmNszoagrLU”]

Is that a president? Well hello there! , – po vieno iš kūrinių tarė Feist. Taip, ten, pačiame rūmų kiemo gale, vilkintis mėlynu džemperiu su užrašu „Estonia“, tikrai buvo Toomas Hendrik Ilves. Estijos prezidentas turi rafinuotą muzikinį skonį: viena mėgstamiausių jo grupių yra kiti Kanados geriausieji Arcade Fire, o pernai Talino muzikos savaitėje jis klausėsi ir gerų žodžių negailėjo Lietuvos indie roko grupei Colours of Bubbles. Prezidentas nepraleido progos pasimėgauti ir pirmą kartą Baltijos regione viešėjusios Feist koncertu. Vėliau, užkulisiuose jie susitiko, pasikalbėjo ir nusifotografavo.

Feist ir Estijos prezidentas (c) Feist FB
Feist ir Estijos prezidentas (c) Feist FB

Galbūt daug kam tai bus naujiena, bet Feist karjerą pradėjo kaip pankroko grupės vokalistė. Be to, ji lig šiol yra Kanados nepriklausomo roko grupės Broken Social Scene narė. Dėl to, kad ir kokios folkiškos būtų solinės kūrybos dainos, ji yra išlaikiusi pankrokišką pojūtį, kuris koncerto metu vis prasiverždavo puikiais gitaros rifais dainose „My Moon, My Man“, „I Feel It All“ ar netgi šviežiausiame, lėto tempo ir didelio jausmo single „Anti-Pioneer“.

[youtube width=”100%” height=”360″ value=”nMSiEXERDxg”]

Pasirodymas buvo ilgas – iš viso net 20 dainų. Bisui grupė buvo iškviesta net du kartus. Feist pristatė beveik visą Metals (nesugrota liko tik daina „Cicadas & Gulls“), sugrojo didžiausius savo kol kas sėkmingiausio albumo The Reminder hitus, netgi įtraukė jokiame albume nesančią dainą „Pine Moon“.

Tetrūko „1234“ – pasaką vaikams primenančios dainos, be kurios Feist koncertas nebūtų toks didelis įvykis, koks jis yra dabar. Būtent šis kūrinys, po to, kai 2007 m. „Apple“ panaudojo jį grotuvo „iPod Nano“ reklamai, milžinišku greičiu išpopuliarino Feist vardą ir perkėlė jį iš indie į mainstream kategoriją. Tačiau pati dainininkė ne viename interviu yra teigusi, kad ši daina iškrenta iš jos muzikos konteksto. Ji netgi nėra jos pačios parašyta. Dėl to jos negroti yra sąmoningas sprendimas. Panašiai, kaip kažkada Radiohead nustojo groti nieko bendra su vėlesne grupės kūrybą neturinčios „Creep“.

Feist koncertą užbaigė scenoje būdama viena, akustine gitara grodama bene jautriausią The Reminder momentą „Intuition“ – vieną iš daugelio savo kūrinių apie nelaimingai pasibaigusį romaną. Feist yra prisipažinusi, kad meilės reikaluose jai nesiseka. Tačiau bent jau dainos dėl to gimsta tik geresnės. Did I miss out on you? , – finalinėje dainoje klausė ji Talino. Ne, you didn’t miss out on us, Feist!