Positivus’12: ko mums reikėtų pasimokyti iš latvių

The Vaccines (c) Justė Urbonavičiūtė
The Vaccines šių metų Positivus (c) Justė Urbonavičiūtė

laikas.lt // 2012 m. liepos 24 d.

Prieš penkerius metus, kai ekonomika buvo pakilime, bankų paskolos liejosi laisvai ir ateitis atrodė šviesi, Baltijos šalyse startavo du į tarptautinę rinką orientuoti muzikos festivaliai. Norviliškėse, prie sienos tarp Lietuvos ir Baltarusijos įsikūrė festivalis Be2gether, o Latvijos pajūryje Salacgrivoje pirmą kartą buvo surengtas Positivus.

Pagrindinės pirmojo Be2gether žvaigždės buvo Morcheeba, Datarock ir Bloodhound Gang. Rezultatas – 8 tūkst. lankytojų. Positivus debiutuodami ant kortų stalo metė James, Stereophonics ir Badly Drawn Boy kortas ir sulaukė 7 tūkst. lankytojų.

2010 m. statistika: Be2gether publiką kvietė su Empire of the Sun, Skunk Anansie ir Crystal Fighters, atvyko 9 tūkst. žmonių. Positivus savo line-up’e tuo metu jau turėjo Muse, Scissor Sisters ir UNKLE. Rezultatas – 20 tūkst. lankytojų.

2012-ieji: Positivus didžiausiom raidėm rašo Manic Street Preachers, Keane ir Damien Rice vardus, Be2gether antrus metus iš eilės skelbia, kad galbūt sugrįš kitąmet.

Dvi kultūriškai ir ekonomiškai panašios valstybės, du panašaus pobūdžio festivaliai, du visiškai skirtingi rezultatai. Kodėl?

Grįžus iš šiųmečio „Positivus“, vykusio šį savaitgalį, atsakymai atrodo aiškūs. Viskas sutelpa į dvi priežastis: a) latviai yra atviri šiuo metu pasaulyje aktualiai muzikai; b) jie geba muziką parduoti. Ir už tai kaimynus norisi tik pasveikinti ir nuoširdžiai pasidžiaugti, net jei antroji sėkmės priežastis badė akis.

„Advertivus Festival“

Daina Dubauskaitė pernai Positivus lygino su „Akropoliu“. Šiemet kažkas taikliai pastebėjo, kad festivalį derėtų pervadinti į „Advertivus“ – tokia didelė reklamos koncentracija jame buvo.

„Ibumetin“ robotas-milžinas, aukštyn ratais kabantis „Mini Cooper“, „Crocs’ų“ parduotuvė (kas į festivalį aunasi crocs’us?!), „Jägermeister“ palapinė, „Metaxa“ palapinė, „Tuborg“ palapinė, „Nokia“ kino teatras. Pagrindinė scena vadinosi „Tele2“ vardu, antra pagal dydį – „Nordea“. Tai tik dalis festivalyje vietą radusių prekės ženklų.

Muzikiniams prekės ženklams, tokiems kaip „Palladium“ (pernai rudenį Rygoje, buvusiame kino teatre atsidariusi koncertų vieta) ar „I Love You“ (alternatyvios muzikos baras Rygoje taip pat užsiimantis muzikos įrašų leidyba) teko pačios mažiausios scenos. Jų finansiniai pajėgumai taip pat mažiausi, tačiau juk festivaliai visų pirma yra apie muziką, ar ne?

Kita vertus, reikia suprasti, kad ne visi festivaliai gali būti Roskilde, kurį organizuoja pelno nesiekianti organizacija ir į kurį susirenka 20 tūkst. savanorių. Nors Positivus’e reklama yra pernelyg įkyri, ji būtina norint užtikrinti stiprų festivalyje grojančių atlikėjų sąrašą ir palyginti mažą bilieto kainą.

Dviejų dienų bilietas su vieta apsistoti palapinių miestelyje kainavo 160 Lt. Palyginti, bilietas į Stingo koncertą Vilniuje kainuoja 129 Lt. O Positivus siūlė septynias scenas ir beveik 100 skirtingų grupių ar atlikėjų!

Būtent finansinės rėmėjų paramos labiausiai trūksta festivaliams Lietuvoje. Be2gether finansiškai tiesiog neatsipirko, todėl ir buvo sustabdytas. Tuo tarpu Positivus, kryptingai stiprindami savo prekės ženklą, sugebėjo pritraukti netgi tokius nieko bendra su muzika neturinčius vardus kaip „Nordea“ ar „Caparol“.

Vis dėlto, matyti Wild Beasts grojant „Nordea“ scenoje yra tas pats, kaip skaityti Edgarą Allaną Poe išspausdintą „Select“ kataloge, ką jau kalbėti apie antikapitalistus Manic Street Preachers, grojančius po „Tele 2“ logotipu.

Susumavus pliusus ir minusus, išvada, vis dėlto, viena: geriau matyti taip, negu nematyti visai. Tačiau tai nereiškia, kad organizatoriams neverta pagalvoti apie subtilesnį reklamos pateikimą.

Latviai nebijo kviesti rytdienos grupių

Kitas niuansas, kuriuo kaimynai mus lenkia – atvirumas muzikai. Geram šiuolaikiniam, į Vakarus orientuotam muzikos festivaliui, reikia gerų šiuolaikinių, į Vakarus orientuotų grupių. Net jei šiemet ryškiausi Positivus vardai buvo kiek užkonservuoti, šiandienos, ir, svarbiausia, rytojaus muzikantų buvo pakankamai.

Friendly Fires, Niki & the Dove, The Vaccines, SBTRKT ir nemažai kitų šiemet festivalyje grojusių jaunų grupių – tai yra šiuo metu pasaulyje aktuali muzika, kuri rodo, kad „Positivus“ nestovi vietoje ir jaučia muzikos pulsą. Kompanijoje trūko the xx, Florence and the Machine ar kitos šią vasarą turą po festivalius darančios dar aukštesnio lygmens aktualios grupės, tačiau tokie tik tik pražystantys vardai, kaip Lucy Rose, 2:54 ar Vondelpark neblogai kompensavo senstelėjusius šiemečius hedlainerius.

Svarbiausia, kad publika naujokus priėmė šiltai. Ar taip pat jie būtų priimti ir Lietuvoje? Greičiausiai taip, tik besiklausančių būtų nepadoriai mažai. Užtenka prisiminti pasaulyje aktualių ir aukšto lygio, bet itin menko populiarumo Be2gether sulaukusių grupių Clinic ar The Young Knives istorijas.

Liverpuliečiai Clinic Lietuvoje koncertavo praėjus vos keliems mėnesiams nuo kritikų puikiai įvertinto jų albumo Do It! išleidimo. Jie buvo viena svarbiausių nepriklausomo roko grupių 2008-aisiais, tačiau į jų koncertą Be2gether atėjo maždaug 50 žmonių.

Dėl to tokia grupe, kaip The Vaccines Lietuvoje mažai ką sudominsi, net jei Europos muzikos madas diktuojantys britai juos laiko vienais ryškiausių praėjusių metų debiutantų. Dėl to šios grupės ir nematome Lietuvos festivaliuose – per daug rizikinga. Tuo tarpu Positivus organizatoriai rizikuoti nebijo. The Vaccines jie pastatė į pagrindinę sceną. Grupė savo ruožtu su ja susitvarkė, surengdama hyperenergingą koncertą.

Per šešis metus Positivus įtvirtino savo, kaip svarbiausio muzikos festivalio Baltijos šalyse vardą, kurį Be2gether turi tik „Vikipedijoje“. Skirtingos dviejų festivalių istorijos gražiai iliustruoja kokiuose skirtinguose muzikiniuose pasauliuose gyvename mes ir šiaurės kaimynai.

Ką dabar daryti?

Visų pirma – nenuliūsti, nepradėti pykti ar pavydėti. O tada pagalvoti apie didesnį Lietuvos ir Positivus bendradarbiavimą. Šie metai ryšį vargu ar sustiprins, turint omenyje, jog viena iš festivalyje Lietuvą turėjusių atstovauti grupių – Freaks on Floor – į Salacgrivą tiesiog neatvažiavo, kaip patys rašė, due to some serious personal issues.

Tačiau Lietuvos melomanų susidomėjimas Positivus: išlieka, galbūt netgi didėja. Remiantis organizatorių informacija, festivalis kasmet sulaukia iki tūkstančio lietuvių, kas nėra daug palyginti, su du-tris kartus didesne estų delegacija. Tačiau bent jau sprendžiant iš akies, lietuviškų balsų ir pažįstamų veidų šiemet buvo tikrai daug. Gal tūkstančio riba visgi buvo peržengta? Juolab kad Lietuvos atstovų buvo ne tik tarp muzikantų ir klausytojų, bet ir tarp aptarnaujančio personalo – festivalio teritorijoje tris savo būstines buvo įrengę „Coffee Inn“.

Tokie yra žurnalistiniai pastebėjimai apie Positivus užkulisius tiems, kuriems rūpi ne tik galutinis rezultatas bet ir tai, kaip jis yra pasiekiamas. Arba nepasiekiamas. Išmokus kaimynų pamokas jis galbūt būtų pasiektas ir pas mus.

Bet galbūt Baltijos šalyse yra vietos tik vienam tokio masto festivaliui? Čia klausimas kitai diskusijai.

***

Festivalio grupių pasirodymų apžvalgas raskite originalioje laikas.lt publikacijoje.