v/a – LIVERPOOL CD (2012, s/r)

LIVERPOOL CD

Literatūra ir menas // 2012 m. birželio 8 d., Nr. 23 (3383)

Liverpool bendruomenė nusipelno medalio už nuopelnus Lietuvos indie muzikai. Jų organizuojamos rokotekos ir gyvo garso koncertai yra tapę nuolatine sostinės melomanų susitikimų vieta, akustinių gitarų festivalis Liverpool Live Camp pamažu tampa vasaros tradicija.

Gegužę minėdami penktąjį gimtadienį liverpuliečiai įgyvendino seną svajonę ir išleido Lietuvos nepriklausomo roko grupių dainų rinkinį. Kompaktiniame diske – po vieną dešimties skirtingų grupių kūrinį.

Būtų per drąsu sakyti, kad rinkinyje sudėta viskas, ką geriausia Lietuvos indie scena gali pasiūlyti šiandien. Trūksta tokių su Liverpool augusių vardų kaip Markas Palubenka, Mark Fiction (buvusieji Flamingo), The Dominoes.

Nepaisant to, Liverpool CD bus puikus atskaitos taškas ateities kartoms vertinant Lietuvos roko muzikos raidą. Visos stiprybės, silpnybės ir subtilybės čia kaip ant delno.

Pradėkime nuo stiprybių. Praėjus 22 metams nuo sovietinės cenzūros ir atėjus laikui, kada The Rolling Stones plokštelių nebereikia pirkti slaptuose kolekcininkų susitikimuose, Lietuvos rokas skamba kaip niekada vakarietiškai. Tuometiniai kolekcininkai, anuomet išgirdę tokias dainas kaip „The Things You Need“ (Colours of Bubbles) ar „Great Expectations“ (Garbanotas bosistas), būtų nepatikėję, kad groja ne Jungtinės Karalystės grupė, apie kurią žinia per geležinę uždangą dar nespėjo ateiti, o vaikinai iš Lietuvos.

Paradoksalu, kad pasiekęs tokį aukštą kokybės lygmenį Lietuvos rokas tapo kaip niekada anksčiau neaktualus. Faktas, kad šis tekstas yra pirmoji Liverpool CD recenzija, gerai iliustruoja, kiek ši muzika mums rūpi.

Viena vertus, nieko keista: realybės šou ir Eurovizijos standartų suformuotai publikai sąvoka „lietuviškas rokas“ apskritai neegzistuoja arba asocijuojasi su pernai Velnio akmenyje bėgiojusiu nuogu, krauju apsitaškiusiu švedų metalistu. Lietuva nėra gitarų šalis, kaip nėra ir futbolo šalis. Rokenrolas čia reiškia destrukciją, o ne hipius.

Tačiau ir grupėms neprošal atsisukti į save ir iškelti svarbiausius klausimus: kodėl publika turėtų mūsų klausyti? Ką mes jiems galime pasiūlyti be to, jog esame iš to paties miesto?

Liverpool CD girdisi per daug šešėlių. „Bėk“ (The Independent) skamba kaip lietuviškai perdainuotas Jet hitas „Are You Gonna Be My Girl“, išgirdęs Without Letters galvoji, jog klausai Foals, Karma skamba kaip Airija ir taip toliau.

Tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog dabar visos rinkinyje esančios grupės, išskyrus šiemet atsikūrusius Šiaulių roko veteranus Brainers (ne veltui skanduotę primenantis jų kūrinys „Hot Knife“ vienas įdomiausių albume), yra ankstyvajame karjeros etape, kai šešėlis vis dar seka paskui. Jei jos neužges, metai kiti ir šešėlis nublanks. Užgims tai, kieno originalumo nebereikės kvestionuoti, kas turės aiškų identitetą ir, tikėkimės, taps aktualu savaime. Šis rinkinys įrodo, kad potencialo tam yra pakankamai. Labai to laukiame.

O dabar apie lietuviško roko subtilybes. Įprastai tokie rinkiniai kaip šis būna aiškios muzikinės krypties. Jei Liverpool palaiko Lietuvos indie sceną, jų sudarytame rinkinyje ir tikiesi būtent šio žanro muzikos. Meluočiau sakydamas, kad jos nerandi, tačiau tarp dainų atsiranda tokie iš konteksto iškrentantys post grunge nesusipratimai kaip blogiausia grupe pasaulyje tituluojamų Nickelback skambesį atkartojanti Stiffer daina „Hide“. Būsenai, kuri apima klausantis tokios muzikos, sukurtas atskiras terminas: nickelbacked. I was listening to Stiffer and got nickelbacked.

Kitas pavyzdys – grupės Alive Way baladė „Amazed by You“. Neaišku, į ką jie panašesni: ar į Aerosmith, ar į Guns N` Roses; aišku tik tai, kad toks skambesys neturi nieko bendra su indie scena. Pasauliniu mastu tokia muzika apskritai yra morališkai mirusi ir kūrybiškai išsisėmusi. Tačiau šalyje, kurioje visos roko grupės keliauja į vieną katilą, nes daugiau katilų nėra, o Bryan Adams naujas singlas pakyla į populiariausiųjų 40-uko viršūnę, galioja savos taisyklės.

Kita vertus, be Stiffer ir Alive Way Liverpool CD nupieštų pernelyg gražų Lietuvos jaunosios kartos roko žemėlapį. Dabar rinkinio turinys gerai reprezentuoja realią situaciją ir užfiksuoja, jog 2012-aisiais vis dar atsiranda verksmingus gitarų solo kuriančių grupių, patinka mums tai ar ne.

Tačiau kartu jis užfiksuoja ir tai, kaip sparčiai Lietuvos indie grupės auga ir kokią įvairią muziką jos gali pasiūlyti jau šiandien. Viskas priklauso nuo atskaitos taško. Lyginant su tikrajame Liverpulyje kuriamu roku, vis dar esame vakar dienoje. Lyginant su ta muzika, kurią bandė kurti mūsų tėvai, visos dešimt Liverpool CD grupių jau dabar groja taip, kaip anksčiau Lietuvoje buvo tik nedrąsiai svajojama.

Liverpool @ Facebook