Užstrigę 90-uosiuose

(c) Dovilė Raustytė, laikas.lt
(c) Dovilė Raustytė, laikas.lt

Veidas // 2012 m. sausio 23 – 29 d.

Nepaisant naujosios kartos pastangų, Lietuvoje populiariausi muzikantai išlieka tie patys, kaip prieš dešimtmetį ar du.

Metų pradžioje surengti ir muzikinių apdovanojimų vakuumą Lietuvoje užpildę M.A.M.A. apdovanojimai pažymėjo naują atskaitos tašką šalies populiariosios muzikos istorijoje. Nepaisant to, kad į Žalgirio arenos sceną tą vakarą lipo ir ŠarkA (buvusi grupė Yva) ar 69 danguje merginos, lyginant su anksčiau vykusiais Radiocentro ar Bravo apdovanojimais, M.A.M.A. labiausiai nutolo nuo tradicinės pop muzikos.

Iš 15-os apdovanojimų net septyni atiteko pagal Lietuvos kriterijus alternatyvią muziką kuriančioms grupėms ar solo dainininkams. Tarp nugalėtojų – Rasabasa, Freaks on Floor, Mario Basanov ir kiti. Pridėjus apdovanojimų negavusius, bet nominuotus Ievą Narkutę, KeyMono ar Despotin Fam gali susidaryti iliuzija, kad Lietuvos muzikoje įvyko revoliucija ir daugelis pop muziką tiražuojančių šalies masto žvaigždžių nebespindi.

Komisija įvertino ne tik alternatyvios scenos atstovus, bet ir jaunosios kartos muzikantus. Nors daugeliu atvejų tai yra tie patys vardai, geriausio atlikėjo prizą gavęs Mantas Jankavičius yra pavyzdys jauno dainininko, atliekančią kokybišką pop muziką. Tai, kad geriausio šalies atlikėjo kategorijoje jis aplenkė Marijoną Mikutavičių ir Andrių Mamontovą, yra ženklas, kad pokyčiai vyksta.

Kita vertus M.A.M.A. prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas neslėpė, kad apdovanojimai, nors ir orientuoti į masinę auditoriją, nesiekė parodyti šiuo metu populiariausių šalies muzikantų. „Norėjome sujudinti muzikinį gyvenimą Lietuvoje, parodyti, kiek yra skirtingų muzikos krypčių ir puikių jaunų muzikantų. Mūsų tikslas – ne atstovauti praeičiai, o kurti ateitį“, – po apdovanojimų vykusioje spaudos konferencijoje deklaravo jis.

Tad nors daugiausia – tris apdovanojimus gavęs ir dėka poros keiksmažodžių vakaro vinimi tapęs Egidijus Dragūnas muzikinę karjerą pradėjęs dar prieš 19 metų, M.A.M.A. suformavo požiūrį, kad šiuo metu Lietuvoje lyderiai yra jaunosios kartos, alternatyvią muziką kuriantys muzikantai.

Tačiau stebint įvairius geriausiųjų ar klausomiausiųjų muzikantų sąrašus ši prielaida nepasitvirtina.

Radijo stočių grojamiausieji nesikeičia

Į praėjusių metų Lietuvos radijo stočių grojamiausių šalies grupių ir atlikėjų penketukus pateko viso labo trys M.A.M.A. apdovanotieji: SEL, Mantas Jankavičius ir Marijonas Mikutavičius. Nekvestionuojant tarp grojamiausių esančių Atlantos, Pikaso ar Junior muzikos kokybės, akivaizdu viena: šie muzikantai atstovauja praeitį, ne ateitį.

Atlanta debiutavo 1998 m. ir karjeros zenitą pasiekė prieš dešimtmetį, kartu su Andriumi Mamontovu dainuodama „Kregždutes“, Pikaso išgarsėjo 2000-aisiais įrašydama „Saulę“, Junior Radiocentro metų debiutantais tapo 1996 m. Tas pats Marijonas Mikutavičius scenoje jau 15 metų, o kai jis sukūrė „Tris milijonus“ Lietuvos gyventojų skaičius dar siekė 3,4 mln.

Akivaizdžiausiai lietuviškos muzikos stagnaciją demaskuoja tarp grojamiausių radijo grupių patenkantys 1994 m. startavę Lemon Joy. Visą savo karjerą esanrys ištikimi synthpop skambesiui pernai jie išleido albumą Stebuklas, kurį pristatanti daina „Kažkada“ stilistiškai yra itin artima kadaise ir Lietuvoje populiariai Vokietijos grupei Modern Talking. Skirtumas tik tas, kad Modern Talking Europa klausė 1984-aisiais, o „Kažkada“ Lietuvos radijo stotys grojo pernai.

Svarbu ir tai, kad per penkerius pastaruosius metus radijo stočių grojamiausieji beveik nekito. Praktiškai kiekvienais metais tarp lyderių patekdavo jau minėti SEL ir Marijonas Mikutavičius, taip pat Andrius Mamontovas. Skambiausiųjų sąrašą koregavo tik pačių atlikėjų sprendimai padaryti muzikinės karjeros pauzę, kaip atsitiko su Alanu Chošnou, Viliumi Tarasovu ar Delfinais. Tarp radijo grojamiausių M.A.M.A. apdovanotųjų ar kitų aktyviai muzikuojančių, bet pop stilistikos atsisakančių muzikantų, pavyzdžiui Alinos Orlovos, nėra.

Kita vertus, muzikos industrijoje vis didesnę įtaką įgaunant internetui, radijo, kaip skonio formuotojo, pozicijos yra susilpnėję. Tačiau net ir interneto šaltiniai patvirtina „senų gerų“ muzikantų populiarumą. Lankomiausio šalies muzikinio portalo Music.lt pačių lankytojų balsais sudaryto lietuviškų dainų 30-uko pirmojoje vietoje yra į didžiąją sceną sugrįžę Žas (karjerą pradėjo 1993 m.), antrojoje – Andrius Mamontovas, ketvirtojoje – grupė Siela (grupės pradžia – 1990 m.) penktoje SEL. Nors į pirmąjį penketuką pateko Manto Jankavičiaus daina, o į pakankamai aukštas pozicijas pakilo jaunosios kartos grupių IR, Deeper Upper ar Colours of Bubbles kūriniai, tai vis dar yra išimtys.

Tinklalapio Myliumuzika.lt, leidžiančio klausytis Lietuvos muzikantų kūrybos internetu, statistika įneša daugiau naujų vardų, bet status quo išlieka – pirmajame penketuke ir SEL, ir Gytis Paškevičius (solinę karjerą pradėjo 1991 m.), ir Pikaso. Tarp klausomiausiųjų esantys naujosios kartos muzikantai, tokie kaip Naujosios pupytės ar Natalija Bunkė naujo kokybės lygmens taip pat nesiūlo.

Internetas pakeitė populiarumo kriterijus

Žinant, kad tiek JAV, tiek Jungtinėje Karalystėje daugiausia albumų pernai pardavė 23-ejų metų dainininkė Adele, kad globaliu mastu daugiausia triukšmo muzikos pasaulyje sukelia penkiskart Grammy laimėtoja 25-erių Lady Gaga, o šiemet industrijos akys krypsta taip pat į 25-erių Laną Del Rey, Lietuvos populiariosios muzikos scena atrodo, švelniai tariant, apsnūdusi. Tai nereiškia, kad reikėtų nusisukti nuo senųjų žvaigždžių, net jei jie nebekuria tokio lygio muzikos, kaip anksčiau. Masiškiausius koncertus pasaulyje vis dar rengia U2, o senųjų grupių atsikūrimai tampa sensacijomis. Tačiau populiarioji muzika – gyvas organizmas. Kas stabdo jos dinamiką Lietuvoje?

Populiariausios Lietuvoje hip-hopo grupės „G&G Sindikatas“ ir dviejų jaunosios kartos grupių – M.A.M.A. metų debiutantais tapusių Gerai Gerai & Miss Sheep bei reperių Dee & Kamy vadybininkas Justas Čekuolis siūlo situacijos nedramatizuoti – anot jo, kartų kaita įvyks, tik turi praeiti šiek tiek daugiau laiko. „Lietuvoje gal tik tris pastaruosius metus padaugėjo klubų ir kitų vietų, kur galima koncertuoti turint gerą aparatūrą, kur gali ateiti daugiau žmonių. Jei yra kur koncertuoti, grupė įgauna daugiau patirties ir taip evoliucionuoja. Tai yra ilgas procesas, esame tik kelio viduryje, jei ne pradžioje. Bet tas kelias teisingas“, – neabejoja Čekuolis.

Be to, anot vadybininko, interneto amžiuje populiarumo nebegalima skaičiuoti tradiciniais metodais: „Anksčiau viskas buvo labai aišku – populiarumas būdavo vertinamas pagal parduotų albumų skaičių. Dabar, kai albumų pardavimai praktiškai lygūs nuliui, reikia naujų kriterijų. Jie gali būti labai įvairūs: gerbėjų skaičius socialiniuose tinkluose, vaizdo klipų peržiūrų skaičius YouTube, koncertų skaičius per mėnesį. Radijo stočių statistika taip pat svarbi, tačiau ne be tiek. Populiarumas dabar yra kompleksinis dalykas, daug sunkiau apčiuopiamas.“

Tokią poziciją palaiko ir grupės Skamp narys, bene aktyviausiai šiuolaikinės muzikos populiarinimu Vilniuje užsiimančio klubo Loftas direktorius Viktoras Diawara. „Internetas suteikė didžiulę galią muzikantams. Kai pradėjome groti su Skamp (1998 m. – K.V.) be radijo ar televizijos buvo nė iš vietos. O dabar yra atvirkščiai. Jei lendi į televiziją – pamiršk apie ateitį. Nėra tokių laidų, į kurias galėtum eiti ir išlikti ištikimas sau. Jei koks nors Jarutis (Justinas Jarutis – M.A.M.A. metų roko grupe pripažintos grupės Freaks on Floor vokalistas) sugalvos eiti į Chorų karus ar Šok su manimi – viskas. Jis atsistos į tą patį lygmenį, kaip Natalija Bunkė ir kiti“, – mano muzikantas.

Kaip interneto įtakos pavyzdį jis pateikia Lietuvos elektroninės muzikos kūrėjų susivienijimą Silence Family, į kurį įeina ir M.A.M.A. apdovanoti Leon Somov ir Jazzu. 2008 m. pirmasis jų vaizdo klipas dainai „I’ll Be Gone“ YouTube sistemoje yra peržiūrėtas 895 tūkst. kartų. Socialiniuose tinkluose ši daina išpopuliarėjo dar iki jai pasiekiant radijo stotis.

Atrodo, įvykęs natūralus pasidalijimas: senosios kartos muzikantai, pagal kuriuos vis dar sprendžiame apie bendrą šalies muzikos lygį, matomi televizijoje ir girdimi per radiją, tuo tarpu jaunoji karta savo populiarumą kuria internete. Vis dėlto, norint pasiekti didesnį žinomumą be tradicinių žiniasklaidos kanalų apsieiti kol kas nepavyks. Kas trukdo į juos patekti?

Muzikos tinklaraščio Jukebox.lt autorius Dovaidas Pabiržis atmeta konspiracijos teorijas, kad senoji karta naujosios tyčia neįsileidžia ir siūlo į viską žiūrėti paprasčiau: „Aukščiau yra tie, kurie vertesni būti aukščiau. Aišku, sakykime, SEL aplink save yra sutelkęs didelį ratą profesionalių vadybininkų prodiuserių. Nedaugelis yra pažiūrėję į jo albumo nugarėlę ir pamatę, kad didžioji dalis melodijų sukurta Mario Basanovo, o tekstai parašyti Justo Mamontovo. Tačiau Egidijus Dragūnas žino ko nori publika, žino kaip ją pavergti, kad ir laiku nusikeikiant. Daugeliui jaunosios kartos atlikėjų tokio santykio su publika trūksta.“

Tinklaraštininko nuomone, itin svarbu tai, kad jaunosios grupės nesukuria potencialių hitų. „Paimkime tuos pačius Mikutavičiaus „Tris Milijonus“. Jie jau dabar įėjo į modernų Lietuvos kultūrinį paveldą. Šią dainą prisimename 10 metų, prisiminsime ir po 20. Daugelio dabartinių muzikantų dainų neatsiminsime“, – komentuoja D.Pabiržis, siūlantis pažvelgti plačiau už muzikos lauko – į kitas kultūros sritis, politiką, verslą. Ten kartų kaita taip pat vyksta lėtai.

Lietuvos radijo stotyse grojamiausios šalies grupės ir atlikėjai:

2011 m.

2010 m.

2009 m.

2008

2007 m.

Grupės

SEL, Pikaso, Lemon Joy

SEL, Pikaso, 69 Danguje

Biplan, SEL, Neo

Mango, SEL, Delfinai

Mango, SEL, Delfinai

Atlikėjai

Marijonas Mikutavičius, Atlanta, Donatas Montvydas

Marijonas Mikutavičius, Alanas Chošnau, Violeta Tarasovienė

Vilius Tarasovas, Marijonas Mikutavičius, Alanas Chošnau

Andrius Mamontovas, Alanas Chošnau, Edmundas Kučinskas

Andrius Mamontovas, Vilius Tarasovas, Alanas Chošnau

Šaltinis: Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA

veidas logo