Gerai Gerai & Miss Sheep: Tikslas yra groti užsienyje, vienareikšmiškai

Dovilė - Miss Sheep (c) Asm. archyvas
Dovilė – Miss Sheep (c) Facebook

laikas.lt // 2011 m. vasario 5 d.

Duetas keistu pavadinimu turi debiutinį albumą, patyrusį vadybininką ir ambicijų koncertuoti užsienyje. Tik prieš tai dar reikia nemažai ką nuveikti Lietuvoje. Jie ir veikia.

Gerai Gerai & Miss Sheep – tai multiinstrumentalistas Vilius Tamošaitis ir vokalistė Dovilė Filmanavičiūtė. Nuo 2009-ųjų gegužės – oficialaus muzikinio starto – praėjus 1,5 metų ir sugrojus per 40 koncertų electropop duetas jau įrašė debiutinį albumą pavadintą Own Religion. Sausį jį išgirdo Vilniaus klubo „Tarantino“ svečiai, dabar laukia Kauno (vasario 11 d. koncertas Shtabe) ir Klaipėdos (vasario 12 d., „Kurpiai“) eilė.

Dovilė – Miss Sheep:

  • Užaugo Pasvaly, studijavo Vilniuje, dirbo žurnaliste, metė, dabar laisvu nuo muzikos laiku užsiima reklamos kūryba.
  • Klauso elektroniką, kartais indie roką. Nesijaučia pribrendusi klasikinei muzikai. Yra melomanė, tinklaraščiuose ieško vis naujų atlikėjų. Įdomiausius atradimus siunčia Viliui, šis pusės įrašų nespėja perklausyti.
  • Visus nuopelnus už dueto sėkmę atiduoda Viliui: „Aš nieko nedarau, net nedainuoju, iš tikro fonograma eina“, – juokauja ji.
  • Negroja jokiu instrumentu ir nepažįsta natų. Turi trikampį ir tamburiną, bet su jais dar nepradėjo mokytis.
  • „Kai pirmą kartą išgirdau juos grojant, susilažinau, kad Dovilė baigusi muzikinę mokyklą. Nes negali žmogus taip dainuoti be jokio muzikinio išsilavinimo.“ – Justas Čekuolis, Gerai Gerai & Miss Sheep vadybininkas.

Vilius – Gerai Gerai:

  • Vaikystę ir paauglystę praleido Kuršėnuose, dabar gyvena Vilniuje ir užsiima lietuviškai dubliuojamų filmų garso režisūra. Nepaisant to, mieliau žiūri originaliai įgarsintus filmus.
  • Nesijaučia įvaldęs nė vieno instrumento, bet gali pagroti trimitu (sukaupęs 8 metų patirtį), triūba, pianinu, gitara, būgnais, dūduku („Tai toks kosminis instrumentas. Atrodo paprasta dūdelė, bet iš jos eina rytietiški garsai, kaip per „Gladiatoriaus“ filmą“). Dabar nori nusipirkti smuiką ir išmokti groti su juo.
  • Dainų instrumentinę pusę tvirtai laiko savo rankose ir nesileidžia į kūrybinius kompromisus: „Dažnai man sako: „Ne, gal čia nereikia taip groti…“ Sakau: „Reikia, reikia būtent taip“.
  • Neseniai dovanų gavo patefoną, dabar galvoja, iš kur gauti tiek pinigų, kad nusipirktų visas norimas plokšteles.
(c) Facebook
(c) Facebook

Kaip vertinate albumo pristatymo koncertą „Tarantino“? Žiūrėjau nuotraukas, atrodo, buvo neblogai.

Vilius: Nuotraukose matosi gal tik 10 procentų gerumo!

Dovilė: Buvo žiauriai fainai. Atrodytų, juk visada grojam tą patį, bet kai prisijungė Justas, kai atsirado kostiumai, makiažas, šviesos ir susirinko tiek daug žmonių, tada atėjo vaibas. Buvo nerealiai. Mes norime, kad žmonės nustotų koncertuose migdytis – reikia pakelti jų galvas, kad jie šoktų. Per tą koncertą mums tai pavyko.

Ko tikitės iš Kauno ir Klaipėdos? Ar esate šiuose miestuose koncertavę anksčiau?

V: Kol kas Kaune nesame normaliai koncertavę, tik viename festivalyje, „Opus Insanitus“. Klaipėdoje irgi tik kartą, ir ten buvo toks, koncertas, hm…

D: Klaipėdoje buvo jėga! Šventė dvyliktokai išleistuves, galiausiai vėmė visi. Atsimenu, mano vaikinas ateina ir sako: „Aš nueinu į tūliką, o ten matau: bičas ir sklidina kriauklė“. Paskui dar buvo muštynės…

V: Visko ten buvo. Kai lambada užgrojo, visi grįžo atgal į salę.

D: Nes kai grojom mes, stovėjo trys žmonės ir tie patys mūsų pažįstami. Norėjau verkt ant scenos.

Nebijai, kad vėl tas pats atsitiks?

V: Ne, šįkart kitoje vietoje grosim.

D: Ai, žinok, man patinka dainuoti visokiems keistuoliams. Jie nėra blogesni. Nenoriu prisiimti pozos, kad „mes grojame tik madingam Vilniaus jaunimui, o pas „kaimiečius“ nevažiuosim“. Yra buvę daug nerealių koncertų Šakiuose, Marijampolėje ar kituose mažesniuose miestuose. Žmonės ten į viską reaguoja labai nuoširdžiai. Kartais nereikia ir kitų miestų – pvz., grojome „Bermuduose“, priėjo tokie du rusakalbiai berniukai – matosi, kad jei sutiktum tamsiam skersgatvy, tai normaliai gautum į galvą – ir sako: „vapšče, tibia rispekt“!

V: Žiūri į žmogaus akis ir matai, kad jis ne šiaip bajerį daro, o rimtai ranką spaudžia, el. pašto adreso prašo. Aš jam bandau pasakyti: „tai tu ateik į mūsų Facebook‘ą“, o jis – „kas tas Facebook‘as?“. Galiausiai parašėm „geraigerai.com“, tikiuosi rado.

Kaip jūs susipažinot?

D: Susitikom darbo reikalais. Dirbau „15-oje minučių“ ir sugalvojau, kad dienraščio trečiojo gimtadienio proga reikia įrašyti kolektyvo himną. Sukūrėm žodžius, Vaiperis padarė muziką. Nuvažiavom pas Vilių, ten bendradarbiai įdainavo. Nebuvo jokio pokalbio, apie tai, kad galime kažką kurti kartu. Tiesiog, Vilius man sako: „Nori, parodysiu, ką esu įrašęs seniau?“. Atsiuntė Skypu suzipintą folderį, paklausiau, kai ką atmečiau, kai kas man iš karto patiko. Taip gimė daina „Slow“ ir viskas prasidėjo.

(c) Viktorija Bali
(c) Viktorija Bali

Kaip sekas dirbti kartu? Nesusipykstat?

D: Jei Vilius būtų tokio charakterio kaip aš, mes turbūt nedirbtume kartu. Esu labai greitai užsideganti, ekspresyvi, rėkti pradedu, kai man kažkas nepatinka. Vilius nelabai kreipia dėmesio, bet jei reikia – pasiunčia velniop. Dvi dienas nesišnekam, paskui susitaikom ir kuriam toliau.

Dovile, buvai žurnalistė. Gal rašydavai apie muziką?

D: Porą metų rašiau apie kultūrą, įskaitant ir muziką. Po to išėjau į marketingo skyrių, nes redakcijoje visi pradėjo plėšytis, ar aš žurnalistė, ar tik savireklama užsiimu. Iš tikro nemačiau lietuviškoje žurnalistikoje perspektyvos – nemanau, kad kalbinti nėščias ar papus pasididinusias merginas yra mano pašaukimas. Galiausiai „15 minučių“ etapas baigėsi ir perėjau dirbti į reklamos agentūrą.

Nekeista, kai nebe tu kalbini, o iš tavęs ima interviu?

D: Ne, nekeista, bet dažnai būna pikta, kai matau, kad žurnalistas ateina į interviu nepasiruošęs. O blogiausia, kai parašęs tekstą, jis jo net neredagavęs sudeda į portalą. Mes nesame žvaigždės, neturime ką slėpti, dėl to nebijau, kad pvz., netyčia prasitarsiu žurnalistui, jog Viliaus mergina pasididino krūtinę (Vilius juokiasi ir rodo nykščiu į viršų). Bet pikta, kai skaitai interviu su savimi ir jauti, kad tavo žodžiai surašyti taip, kad tarp sakinių nėra loginio ryšio. Atrodai kaip debilas. O skaitytojas negalvoja, kad žurnalistas tas mintis taip surašė – jis galvoja, kad atlikėjai durniai.

„Gerai Gerai & Miss Sheep“. Sudėtingas pavadinimas.

D: Bet taip geriau, nei „Vilius Tamošaitis featuring Dovilė Filmanavičiūtė“! O šiaip tai gi Vilius iš pradžių buvo „Plastic Rocket“ (juokiasi)

V: Aha, buvau radęs gerą raketos simbolį, galvojau, kad reikia ir pavadinimo jį atitinkančio. Dar dabar internete paieškojęs rastum tą „Plastic Rocket“ minimą.

D: Kad aš būsiu Miss Sheep – tai jau seniai žinojom. Rašiau tokį tinklaraštį, jis vadinosi „Naktį skaičiuoju avis“, kai dirbdama žurnaliste vaikščiodavau į visokius vakarėlius, niekas manęs kitaip ir nepažinodavo, kaip tik „avis“. Reikėjo tik Viliui naujo slapyvardžio, nes ta plastikinė raketa kažkaip nelabai tiko.

(c) Karolis Vyšniauskas
(c) Karolis Vyšniauskas

V: Aš kaip tik buvau grįžęs iš Maroko, kur mes labai užsikabinom už tos frazės „gerai gerai“. Kai įsiklausai, išgirsti, kad labai daug kas taip sako, aš ypač. Vėliau ją pasigavo ir draugai lietuviai, ir vietiniai marokiečiai, pradėjo mane taip vadinti. Kai reikėjo susigalvoti pseudonimą, galvoju – na gerai gerai, tebūnie „Gerai Gerai“.

D: Bet kartą „Woo“ buvo toks vakarėlis, žiūrim jo skrajutėje parašyta – „Blogai Blogai & Mr. Cow“. Ir spaudos pranešimas buvo išplatintas su tuo, galima rasti paieškojus internete. Čia pasirodo DJ Mamania taip juokavo (juokiasi).

Sakote, nesate žvaigždės. Vis dėlto, ar jau jaučiatės žinomi?

V: Klausia manęs kartais žmonės, ar groju kur nors. Aš jiems sakau: „Taip, yra toks projektas Gerai Gerai & Miss Sheep. Jie išpučia akis: „Kąą? Pirmą kartą girdžiu“.

D: Geriausias bajeris buvo kai kartą mus, iš koncerto Kaune važiuojančius namo, sustabdė policija. Klausia: „Tai iš kur čia važiuojat?“. Sakom: „Nu tai iš koncerto“. O jis: „Ai tai muzikantai būsit. Kokia čia jūsų grupė?“. Mūsų būgnininkas Sergejus, su rusišku akcentu: „Gerai gerai & Miss Sheep“. Jis taip: „Kas tokie?“. O būgnininkas dar griežtesniu tonu: „Gerai gerai & Miss Sheep!!!“, su intonacija „ko tu nesupratai? Kas tu per vienas, kad nežinai tokio grupės?“. Policininkas susinervino sako, „gerai, einam į mano mašiną“. „Nukirto“ už greitį ir už neprisegtus diržus.

Gerai Gerai & Miss Sheep - Own Religion albumas
Own Religion albumas

Visas jūsų albumas sudėtas į „Myspace“. Kodėl nusprendėte išplatinti visus kūrinius internete?

V: Mes nesame apsaugoti nuo piratavimo, todėl duodam žmonėms legaliai paklausyti dainas. Jeigu jiems patinka, tegul perka – albumą galima įsigyti „Muzikos bomboje“. Nenorime versti pirkti iš pradžių, kai nežino, kaip jis skamba. „Try before you buy“! Mūsų tikslas tikrai nėra įkišti žmogui albumą, kad vėliau jis jį numestų ir nesiklausytų. Geriau 30 nusipirkusiųjų, kurie albumą klauso, nei šimtas, kurie tuos diskus išmėto.

Jūsų manymu, šiuo metu albumus dar kas nors perka?

V: Gauname elektronių laiškų, kuriuose rašoma: „Gerai varot, chebra, noriu nusipirkt, o ne parsisiųst“. Glosto širdį. O šiaip visi leidžia ir plokšteles, nors jos dar seniau pamirštos buvo. Jei viskas bus gerai, mes išleisim ir savo vinilų, ir daugiau kompaktų. Daug smagiau yra daiktą turėti rankoje, nei kompiuteryje. Tai tarsi taurė: sportininkai dėl jos kovoja, treniruojasi. Atrodytų, kad galima paimti ir parašyti ant lapo, kad viena ar kita komanda laimėjo ir viskas. Bet jausmas nebūtų tas.

Kokie kūriniai sudėti į Own Religion?

V: Sudėjome dainas, kurias grojome nuo pat pradžių. Be šių 12 dainų eina dar bent 10, kurių daugumą taip pat galėtume sudėti, bet tyčia to nedarėme, nes norėjome, kad albume būtų senoji kūryba – kad dainos, nuo kurių viskas prasidėjo, dėl kurių žmonės mus pamėgo, nebūtų užmirštos. Dabar baigėsi pirmasis etapas, prasidės kitas.

Koks jis bus?

D: Mes perėjome į kitą lygį. Iš pradžių buvome melancholiškesni, dabar ritmas, muzika aktyvėja. Pagaliau, po dviejų metų koncertų, supratau, kad nenoriu prie stalų sėdinčių žmonių, nereikia, kad į mane žiūrėtų kaip į leipstančią coliukę. Mes norime, kad žmonės tūsintųsi.

V: Sieksime daugiau energetikos. Dovilės charakteris toks, ji negali būti rami. Jai neparašysi baladės, kurią atlikdama ji apsiverktų. Geriau ji dainuos „Own Religion“ (titulinė albumo daina – K.V.) ir kels žmones ant stalų.

D: Pirmojo koncerto „Tamstoje“ metu žmonės sėdėjo prie staliukų kaip per kokį Pugačiovos koncertą. Žiūri į juos ir nežinai ką daryti. Nenoriu apsimetinėti tuo, kuo nesu. Niekada nebūsiu lyriškąja Alina Orlova. Aš esu chaosas, uraganas.

Turite patyrusį prodiuserį – jūsų vadyba užsiima su Skamp ir Empti dirbęs, su G&G Sindikatu tebedirbantis Justas Čekuolis. Taip pat bene visos jūsų dainos yra anglų kalba. Geros prielaidos siekti dėmesio užsienyje. Turite tokių planų?

Justo komentaras: Su „Gerai Gerai & Miss Sheep“ pradėjom dirbti tik kiek daugiau nei prieš mėnesį. Aš matau juos kaip grupę, kuri turi didžiulį potencialą išvažiuoti iš Lietuvos, bet yra tam tikrų dalykų, kuriuos reikia padaryti čia – sugroti daug koncertų, kad būtų užauginti raumenukai, padirbėti su anglų kalbos tarimu. Tai namų darbai, jie turi būti atlikti. Bet mūsų tikslas yra groti užsienyje, vienareikšmiškai.

D: Anksčiau galvodavau, kad pasaulis grįstas talentų dėka, o dabar suprantu, kad muzika yra toks pat verslas, kaip dešrų pardavinėjimas: taip, tu ją kuri iš širdies, bet jei nori, kad tą tavo iš širdies atliktą darbą išgirstų visas pasaulis, turi turėti šalia žmogų, kuris mąstytų strategiškai. Dėl to mums labai reikėjo tokio žmogaus kaip Justas.

Dabar, kai jau jį turime, reikia daug daug dirbti. Atsimenu, sakydavau: „Ką jūs čia man aiškinat apie tą mano anglišką tarimą – buvo atvažiavęs į LNK prodiuseris iš BBC ir pasakė, kad mano tarimas yra sexy“. Nė vėlnio jis ne sexy. Net pati kartais šaipausi iš savęs: „Tai ką, storule, vėl lipsi ant scenos?“ Taip, lipsiu, bet viskas bus gerai sustyguota, aš angliškai dainuosiu taip, kad niekam nekiltų abejonių, kad čia atvažiavo žmonės, kurie mums duos kokybišką produktą.

V: Nė vienoje pasirodymo dalyje negali būti klaustukų, ypač dabar, kai yra toks metas, kai daug klausytojų tave mato pirmą kartą. Pirmą įspūdį gali padaryti tik vieną kartą, ir jei būni nepasiruošęs, viskas – tau durys užsidaro.

D: Mane užknisa du dalykai: galvojimas, kad pasaulį užkariausi savaime, nedirbdamas, tik galvodamas, kad daug dirbi ir esi talentingas. Kitas dalykas, kuris užknisa, yra chaltūra. Visi prodiuseriai ir vadybininkai nori iš karto uždirbti 30 tūkst. eurų nieko neinvestavę. Dėl to tpfu tpfu tpfu, kad tik tas Čekuolis nuo mūsų nepabėgtų. Jis pats žino, kad jo laukia nemažai duobių, bet mes su Viliumi stengsimės ir jei toliau taip varysim, gal iš mūsų kažkas ir išeis.

[soundcloud url=”https://api.soundcloud.com/playlists/951055″ width=”100%” height=”450″ iframe=”true” /]