The Dominoes: Paprastus žodelius, tokius kaip „sapnai“ ir „saulė“ jau išdainavo Mamontovas

The Dominoes (c) Havana Social Club
The Dominoes (c) Havana Social Club

ORE.lt // 2010 m. vasario 1 d.

The Dominoes – Mindaugo Juknio (vokalas, gitara, elektronika) ir Donato Bielunskio (bosinė gitara, perkusija), ankčiau grojusių grupėje Utopia elektroakustinis projektas. Praėjusių liepą vaikinai debiutavo indiekubatoriaus atidaryme, o dabar pamažu kuria naujas dainas ir planuoja koncertus. Kalbuosi su jais.

Utopia atrodė perspektyvi grupė, turėjusi nemažai gerbėjų. Kodėl nusprendėte iš jos pasitraukti ir muzikuoti atskirai?

Donatas: Labai išsiskyrė nuomonės tos grupės gyvavimo pabaigoje.

Mindaugas: Nepatiko skambesys. Aš pats kuriu daug, dėl to norisi daryti savo muziką.

Dabartinių dainų nuotaikos pakankamai niūrios. Kodėl būtent tokią kryptį pasirinkote?

D: Kai likom dviese, pradėjome daryti tai, ką dabar darome. Nebuvo minčių, kokią būtent muziką groti, tiesiog pamatėme, kad natūraliai krypstame link tokio skambesio.

M: Ta nuotaika, kuri išeina darant dainas… aš ją suprantu kaip ironišką melancholiją, bet ne kaip niūrumą ar depresiją. Galbūt vienoje ar kitoje dainoje atsispindi liūdesys, bet tai natūralu – gyvenime būna visokių dalykų.

The Dominoes kuriamą muziką galima suskirstyti į du segmentus: vienas – akustinis indie, kitas – elektronika, kartais perauganti į instrumentuotes be vokalo. Vis dar nerandate savo stiliaus, ar tyčia nenorite apsistoti ties vienu skambesiu?

M: Kai pradėjom daryti elektroninę muziką ir pabandėm tai sujungti su visiška akustika, pagalvojom: „šakės, didžiulis laukas kūrybai!“. Tai labai įdomus kelias.

Ir kaip sekasi kurti?

M:  Dažniausiai įkvėpimas ateina per sekundę ir dainą galiu parašyti per tris minutes. Kartais reikia sėdėti ir labai ilgai, bet dainos, kurios man atrodo gražiausios yra sukurtos iškart. Atrodo, kad paimi gitarą ir pirmu bandymu pagroji dainą, ji jau yra. Tada eksperimentuoji su elektroniniu jos apipavidalinimu.

Jūsų dainų žodžiai – angliški. Lietuviškai sukurti nepavyksta, ar to net nebandote?

M: Man kvailai skamba, kai dainuoju lietuviškai. Bandžiau rašyti lietuviškai, bet neišėjo nieko. Ir apskritai, dievinu anglų kalbą.

D: Lietuvių kalba muzikoje atrodo skirta dainuojamajai poezijai, o mes iš savo kūrybos tikrai to nenorime padaryti.

M: Reikia galvoti labai sudėtingus žodžius, kad skambėtų įdomiai. Paprastus žodelius, tokius kaip „sapnai“, „saulė“ ir t.t. jau išdainavo Mamontovas. Dabar reikia dainuoti apie osteochondrozę, kad skambėtų originaliai.

Kaip įrašinėjate savo kūrybą?

M: Namie, su prastos kokybės garso korta. Kad ją pagerintume keistų dalykų reikia daryti pvz. kai įrašinėjom „Another Lightning“ buvom pas Donatą kambaryje ir aidas labai girdėjosi nuo sienų. Tada aš įlindau į spintą, kur daug rūbų ir ten bandžiau dainuoti. Visai neblogai gavosi.

O apie rimtesnius įrašus galvojate?

M: Galvojame, bet finansai neleidžia. Studijos juk kainuoja.

Ko iš The Dominoes galime tikėtis 2010-aisiais?

D: Mūsų, kaip grupės, metai prisistabdys gegužės mėnesį.

M: Taip, išvykstu į Makedoniją savanoriauti, metams laiko. Dirbsiu jaunimo kultūros centre, padėsiu organizuoti koncertus. Aišku, noriu ir pats pakoncertuoti ten, manau, kad pavyks. Bet iki gegužės norime surengti kuo daugiau koncertų Lietuvoje. Kol kas yra taip, kad visi pasirodymai buvo tarsi draugams, mažai, intymiai publikai. Norisi, kad mūsų muziką išgirstų daugiau žmonių, norisi kritikos, nuomonių.

Kur norėtumete groti, kad klausytojų būtų daugiau?

M: Labiausiai, aišku, užsienyje. Nes čia viskas yra tas pats. Visą gyvenimą čia gyventa, grota, eita į koncertus. Norisi pokyčių.

The Dominoes @ MySpace
The Dominoes @ Frype