Placebo – Battle for the Sun (2009, PIAS)

BFTS_COVER

ORE.lt // 2009 m. liepos 24 d.

Jei šią apžvalgą būčiau rašęs gegužės 31-ąją, t.y. dieną, kai savaitė prieš oficialų startą albumas nutekėjo į internetą, Placebo uždėčiau antkapį su trimis raidėmis: R.I.P. Dabar, kai Battle for the Sun pavyko pažinti iš originalaus CD, behind the scenes DVD ir gyvo atlikimo Heineken Open‘er, nuomonė truputį pagerėjo. Truputį.

We wanted to make a colourful record, because Meds was kinda dark sako Placebo siela Brian Molko. Sunku ginčytis – Battle for the Sun tikrai yra spalvingesnis už bet kurį iš ankstesnių penkių šių britų rokerių įrašų. Tačiau kai aplink matai vien vaivorykštę, norisi kažko ryškiai ryškiai juodo.

Placebo visada buvo grupė, kuri tą jaukią tamsą sukurdavo. Negalime sakyti, kad sulig Battle for the Sun jie tokiais neišliko – yra ir čia senosios pilkumos atspindžių, tokių kaip „Come Undone“ ar „Devil in the Details“. Tačiau ir šie niekaip neprilygsta „Sleeping With Ghosts“ ar „Black Market Music“ šedevrams.

Placebo nebe tie, nes jų trio iš esmės pasikeitė: ilgametį būgnininką Steve Hewitt pakeitė jo bendravardis Steve Forrest. Iki tol grojęs pankroko grupėje Evaline, savo trankius būgnus jis atsinešė ir į Placebo. Dėl to Brian ir Stefan – likusi trijulės dalis – jų pačių žodžiais kalbant „pasijautė it paaugliai“ ir sukūrė tokias dainas kaip „For What It‘s Worth“ ar „The Never-Ending Why“. Kokybiškos, išgrynintos paaugliškos dainos, paaugliškai auditorijai. Problema tik ta, jog metų metus kurdami subtilią muziką, Placebo aplink save subūrė tokio paties skonio klausytojų ratą. Jiems šis skambesio vingis yra mažų mažiausiai keistas.

Diena iš dienos sukant  Battle for the Sun pradeda ryškėti ir naujųjų Placebo pliusai – titulinė albumo daina ar baigiamoji „Kings of Medicine“ yra kažkas neįprasto, bet priimtino. Vien už originalumą šalia jų galima pastatyti ir slow motion savižudę „Julien“, kurios pradžios bytas yra keisčiausia, ką Placebo įrašė per 13 karjeros metų.

Tačiau kad ir kiek kartų klausytum šio albumo, kad ir kaip grožėtumeis jo apipavidalinimu ar žavėtumeis neblėstančia Brian Molko asmenybe, Battle for the Sun, kaip vientisas kūnas, vis tiek atrodo nesusipratimas lig tol ypač nuoseklioje Placebo kelionėje.

Belieka sutikti su anonimine YouTube komentatore: „Yra du Placebo gerbėjų tipai: tie, kurie myli juos už ankstesnius įrašus, ir tie, kurie juos tiesiog myli.“ Priskirsiu save prie antrųjų ir ramiai klausysiu grupės diskografijos toliau. O ką daryti, jei žodis „placebo“ tau nereiškia nieko – greičiausiai jį tari taip, kaip ir rašai – tačiau mėgsti gerai sukaltą pop-roką su gilesnėmis potekstėmis, nei 30 Seconds to Mars? Paklausyk Battle for the Sun, patiks.

Placebo oficialus