Liverpulio ambasadoriai Lietuvoje

522208_10150915256215289_1406138211_n

ORE.lt // 2009 m. balandžio 22 d.

The Beatles gimtojo miesto vardu pasivadinusi bendruomenė Lietuvoje palaiko roko gyvavimą. Liverpuliečių veikla pasireiškia kasmėnesinių diskotekų „Liverpool Party“ organizavimu, kuriose skamba ne elektroniniai DJ setai, o The Killers, Oasis, U2 ir panašus rokas, laikraščio leidimu ir bendraminčių vienijimu internetiniuose namuose liverpool.lt. Visa tai – be jokio išorinio finansavimo.

Balandžio 18 d., Liverpool bendruomenė šventė antrąjį savo gimtadienį, kurį pažymėjo vakarėliu „Havana Social Club“. Dieną prieš tai pavyko susisiekti su Liverpool idėjos pradininkais Laurynu ir Evaldu.

Laurynas – politologas, dirbantis Lietuvos futbolo federacijoje ir ten užsiimantis klubų licencijavimo reikalais. Laisvalaikiu koordinuoja Liverpool veiklą. Evaldas – informatikas, dirbantis Ciuriche, Šveicarijoje. Kuria internetinius sprendimus ir vysto www.liverpool.lt.

Kokia yra Liverpool idėja ir kaip ji gimė?

Evaldas: Pagrindinė Liverpool idėja – terpė, kurioje skambėtų mūsų mėgstama muzika ir bendrautų tą muziką mylintys žmonės. Noras tai padaryti gimė jau seniai, gal prieš 5-6 metus, kai dažniausiai lįsdavom į „Bix“ arba „Brodvėjų“ ir laukdavom, kada sugros mėgstama daina.

Laurynas: Taip, bet klubų diskotekose gaudavome tik dalį to, ko norėdavome. O ir gyvai grojančios tos pačios grupės jau buvo gerokai pabodusios. Norėjosi tokio vakarėlio, kur gali nuolat girdėti sau patinkančią roko muziką. Praktika parodė, kad idėją įgyvendinti nebuvo taip sunku, kaip galima manyti – su daugeliu klubų ir barų pavyksta susitarti dėl patalpų, jei tik pažadi gerą apyvartą. Kai susirenka tiek lankytojų (gal dėl to, kad diskotekos būna nemokamos, į jas dažniausiai susirenka tiek žmonių, kad laikrodžiui mušant dvylika visi norintys nebebūna įleidžiami, nes klube nebebūna vietos – K.V.), dėl apyvartos jaudintis tikrai nereikia.

Papasakokit apie pirmąjį „Liverpool Party“. Kur jis vyko? Kaip pavyko?

E: Pirmasis įvyko Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) kavinėje. Prieš jį buvome nusistatę sėkmės kriterijų: turi susirinkti daug draugų ir visi gerai pasilinksminti. Panašiai ir nutiko, tik gal mažesniu mastu negu tikėjomės.

L: Susirinko beveik vieni draugai, bet laiką praleidome puikiai. Pirmajam vakarėliui ruošėmės ilgai – vien muziką atrinkinėjome savaitę. Sudarėme 12 valandų grojaraštį. Dabar galime parengti kad ir savaitės ilgio grojaraštį, kuriame bus vien laiko ir žmonių patikrintos dainos.

Skelbiate, jog atstovaujate alternative, indie, rock ir britpop muziką. Bet tai velniškai platus stilių spektras – tai ir Björk ir Nirvana ir Pulp. Ar yra konkretesni rėmai, kokią muziką grojate vakarėlių metu ir kokios ne?

L: Stengiamės, kad gitarų neužgožtų elektroniniai garsai, nes jų jau buvome gerokai atsikandę. Sunkinti muzikos iki metalo irgi nesunkiname, tad alternative, indie, rock, britpop  yra ta terpė, iš kurios stengiamės neišklysti. Taip pat svarbu, kad muziką atrenkame pagal tam tikrus dainų lygius: nėra taip, kad leidžiame bet kurią U2, Razorlight, Oasis, Interpol ar kitos panašios grupės dainą. Daina turi priversti klausytoją šokti, dainuoti kartu ar apkabinti greta esantį draugą.

E: Bet nereikia galvoti, kad mes vieni sprendžiame kokia muzika turi skambėti vakarėlių metu ir kokia ne. Žmonės siūlo savo kūrinius, kuriuos stengiamės sugroti. Žinoma, jei koks nors pirmą kartą į „Liverpool Party“ užsukęs lankytojas paprašo Madonos, jos nededam. Bet per tuos du metus atsirado didelis būrys liverpuliečių kurie jaučia, kas šiam vakarėliui tinka ir kas ne.

Jūsų diskotekose skamba praktiškai vien užsienio muzika. Ar galime tikėtis, kada nors sulaukti lietuviškųjų Arctic Monkeys ar Franz Ferdinand?

L: Nežinau ar sulauksime tokių grandų, bet pakankamai įdomių roko grupių Lietuvoje buvo ir bus. Tik norisi, kad jos gyvuotų nors kiek ilgiau, kad turėtų pakankamai plačią nišą, kurioje galėtų išgyventi ir tobulėti. Gaila, kai Liverpool laikraštyje rašome apie perspektyvią grupę, o po poros mėnesių sužinom, jog ji iširo. Tačiau viliamės, kad Liverpool, savo veikla pritraukdami į vakarėlius tokius kiekius žmonių, muzikantams tapo įrodymu, kad roko muzika yra reikalinga.

Kodėl pasivadinote „Liverpool“, o ne „Manchester“, „London“ ar „Vilnius?

L: 2007-ųjų sausį su Evaldu nuvykome į Liverpulį pailsėti. Aplankėme pagrindines muzikos vietas, tarp jų ir „The Cavern Club“ – klubą, kuriame bitlai grojo apie 200 kartų. Besidairant ant vienų durų klubo logotipe pamačiau užrašą apačioje didžiosiomis raidėmis parašyta: LIVERPOOL. Parodžiau Evaldui ir pasakiau: „Štai taip mes pavadinsim tą dalyką, apie kurį galvojome“. Jis iškart sutiko. Dar nežinojome kokia forma viską darysime, bet jau žinojome, kad tai vadinsis „Liverpool“.

E: Liverpulio vardas dera prie to, ką darome. Tai dainingas miestas, iš kurio kilę The Beatles ir dešimtys kitų puikių grupių, taigi jis asocijuojasi su gerais dalykais, o svarbiausia – muzika ir futbolu. Be to – „Liverpool“, kaip būtent miesto pavadinimas, įkūnija žmonių bendruomenės aspektą, kuris mums yra labai svarbus.

Liverpool sėkmingai gyvuoja jau du metus. Kur slypi sėkmės paslaptis?

L: Draugiški ir atviri žmonės bei 8 valandos geros roko muzikos daro stebuklus.

Kuo dar pasireiškia Jūsų bendruomeniškumas, neminint to, kad linksminatės Liverpool vakarėliuose?

L: Liverpool organizatoriai tradiciškai susitinka daugmaž kas savaitę aptarti savo planų ir pabendrauti. Nuolat bendraujame el. paštu savo grupėje. Kiti siunčia dainas, registruojasi ir bendrauja liverpool.lt, rašo į laikraštį. Atvirumas lankytojams ir asmeninis dalyvavimas kuriant Liverpool yra tie pagrindiniai principai, kuriais vadovaujamės ir kuriuos norime išsaugoti.

Papasakokit daugiau apie Liverpool laikraštį.

L: Tai kas mėnesį išleidžiamas leidinys su informacija apie Liverpool propaguojamą muziką, grupes ir kitus mums patinkančius dalykus. Tai bendruomenės laikraštis – jį kuria ir nemokamai platina patys liverpuliečiai. Pastaraisiais mėnesiais tiražą padidinome iki 500. Laikraštį platiname kavinėse, universitetuose, Liverpool vakarėliuose ir kitur.

Laikraščio leidyba kainuoja. Iš kur imate jai lėšų?

L:  Į viską investuojame mes su Evaldu ir dar keli liverpuliečiai. Tai visiškai savanoriška ivesticija – laikraštis juk nemokamas. Žinoma, ieškome finansinių partnerių, kad galėtume gyvuoti geriau. Bet norime, kad tie partneriai nebūtų atsitiktiniai. Jis turi būti artimi Liverpool idėjai.

Bet vis dėlto keista, kad tie žmonės prisideda prie Liverpool, nors negauna jokios materialinės naudos…

E: Yra toks dalykas kaip savirealizacija ir noras plėtoti šią sritį. Sričių kur aktyvūs žmonės gali save realizuoti yra nemažai. Skatiname juos rinkti muziką, imti interviu iš grupių, rašyti, organizuoti, generuoti idėjas ateičiai. Be to, daug ką žavi pats Liverpool reiškinys, todėl jie prisideda prie jo.

Kokio dydžio yra Liverpool bendruomenė?

L: Aktyviausiųjų žmonių – apie 20, į vakarėlius didesnėse patalpose susirenka ir apie 500 žmonių, naujienlaiškį į savo pašto dėžutę gauna dar daugiau.

E: Priklauso kaip skaičiuosi, bet, manau, kad Liverpool prijaučia ne mažiau tūkstančio žmonių.

Liverpool ateities vizija. Kokia ji?

E: Plėtosime internetinį puslapį. Per artimiausius metus ar du jis turi tapti svarbia alternative, indie, rock, britpop muzikos erdve internete.

L: Mąstome apie savo klubą, mūsų palaikomus grupių koncertus, festivalius, radiją ir dar daug dalykų. Idėjų ateičiai tikrai yra, bet jų imsimės tada, kai galėsime viską padaryti kuo kokybiškiau. Komanda didėja, tad ir naujų planų nestinga.

http://www.youtube.com/watch?v=dkWSJ774FPM&feature=player_embedded