R.E.M. ir We Are Scientists: amerikietiško roko vakaras, kokių reta

Michael Stipe, R.E.M.
Michael Stipe, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė

ORE.lt // 2008 m. rugsėjo 16 d.

Sunku ir suskaičiuoti kiek kartų Siemens arena buvo susilaukusi necenzūrinių epitetų dėl koncertų garso kokybės, tačiau tai neatbaidė koncertų organizatorių nuo noro ten suorganizuoti dar vieną šou, šįkart su jau 28-erius metus grojančiais, vienais alternatyvaus roko pradininkų R.E.M. ir šiuolaikinio amerikietiško indie žvaigždutėmis We Are Scientists.

Lietuvos indie roko gerbėjai praktiškai neturi galimybių namuose pamatyti bent kiek žinomesnių šio stiliaus atstovų, ypač iš JAV. Šįvakar buvo netgi du. Niujorkiečiai We Are Scientists, nors ir nėra ypač populiarūs Europoje, priklauso tai pačiai scenai, kaip, pavyzdžiui, visų minimi britai Arctic Monkeys, vilki tokius pačius aptemptus džinsus ir taip pačiai jaunatviškai atrodo scenoje. Nors jie tebuvo apšildanti grupė, atiduoti 130 Lt vien dėl 40 minučių jų pasirodymo nebūtų buvęs pats kvailiausias sprendimas. Vaikinai sugrojo iš širdies ir parodė, kaip be jėgų taupymo reikia išlieti savo energiją muzikoje.

Kita vertus, klausimas ar būtent to reikėjo apšildant R.E.M. Kaip žinia, daugelis pastarųjų gerbėjų yra vyresnės kartos melomanai, tad jiems We Are Scientists pasirodymas, ypač, deja, prastai įgarsintas (garso buvo tiesiog per daug), suteikė dar daugiau peno manyti, jog „naujasis rokas yra miręs“.

Siemens arena (c) Erika Vyšniauskaitė
Siemens arena (c) Erika Vyšniauskaitė

Mokslininkams palikus sceną laukė trisdešimties minučių pertrauka, kurios metu areną galutinai okupavo apie 6000 klausytojų. Scenoje tuo tarpu buvo ruošiama mini dinozauriukų dekoracija ir derinamas dviženklis skaičius gitarų. Galiausiai Michael Stipe kompanija žengė į sceną ir surengė čia tikrą šventę, kuri truko bene iki pat vidurnakčio. Lietuvai R.E.M. nusprendė parodyti triukšmingąją savo muzikos pusę, tik retkarčiais paįvairindami ją grupei įprastesnėmis lyrinėmis baladėmis. Vargu ar publikoje atsirado bent vienas, kurį tai nuvylė.

R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė
R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė

Nors koncertas Vilniuje buvo viena iš naujausio R.E.M. albumo Accelerate pristatymo dalių, pastarajam įrašui grupė skyrė vos šešis iš net 27-ių (!!!) tą vakarą atliktų kūrinių. Visa kita – senesnių R.E.M. albumų asortimentas, tarp kurių buvo tokie laiko patikrinti įrašai, kaip 1985-aisiais išleisto Fables of the Reconstruction singlas „Driver 8“ ar 1987-ųjų Disturbance at the Heron House.

Michael Stipe, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė
Michael Stipe, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė

Pats kūrinių atlikimas vertas atskirų pagyrų. R.E.M. nebuvo vieni tų, kurie atvyko-sugrojo-išvyko-užmiršo. Vokalistas Michael Stipe šėlo scenoje provokuojančiai judindamas savo šeštą dešimtmetį sulauksiantį kūną arba nusileisdamas pas pirmųjų eilių žiūrovus ir dainuodamas kartu su jais. Kiti grupės nariai dovanojo publikai šypsenas ir, nepaisydami niekur nedingusių įgarsinimo problemų, profesionaliai sugrojo kiekvieną kūrinį.

Sunku rasti kitą tokias draugiškas emocijas teikiančią grupę, kokia yra R.E.M. Siemens arenos lankytojai tą vakarą galėjo pajusti jas visa savo esybe, ypač encore dalies metu: tokio gero biso Vilnius šįmet turbūt dar nebuvo matęs.

Bill Rieflin, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė
Bill Rieflin, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė

Pailsėję užkulisiuose vos kelias minutes, grupės nariai grįžo su smagiausiu Accelerate singlu „Supernatural Superserious“. Vėliau – masinis šurmulys gitaristui Peter Buck paėmus į rankas mandoliną: Dabar bus „Losing My Religion“! Būtent! Turbūt laukiamiausia to vakaro daina daina nuskambėjo nepriekaištingai. Nors pačiam Peter jos grojimas jau nebeteikia didžiulio malonumo – If you added up the amount of time I have played mandolin in my life, it might be 50 hours, and 49 hours that would be playing „Losing My Religinion“ on stage – , paprastam muzikos mylėtojui populiariausio R.E.M. hito išgirdimas gyvai yra ilgai neužmirštamas įvykis.

R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė
R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė

Po jo – siurprizas. Prie pagrindinio mikrofono stoja gitaristas Mike Mills ir sudainuoja ironišką savo nelaimingos mokyklos meilės istoriją „Rockville“. Galiausiai – jau Stipe atliekama „It’s the End of the World as We Know It (And I Feel Fine)“ (citata iš oficialaus R.E.M. turo tinklalapio: Wow I don’t think I’ve ever heard so many people scream that they feel “fine”) ir finalinė „Man on the Moon“. Minia išlydėjo vakaro herojus su didžiuliais plojimais ir viltimis darkart pamatyti juos čia.

Michael Stipe, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė
Michael Stipe, R.E.M. (c) Erika Vyšniauskaitė

Atsigavus po euforijos ir vertinant koncertą objektyviai vis vien niekaip nepavyksta išvengti didžiausių pagiriamųjų žodžių. Tai buvo džiaugsmo šventė, kurios metu tarsi išnyko riba tarp muzikantų scenoje ir minios Siemens arenos lankytojų. Ir jei We Are Scientists kam nors pasirodė nepriimtini, R.E.M. abejingų palikti negalėjo. Puikus amerikietiško roko vakaras, norime jų daugiau.